Sveiki. Ilgai skaitinėjau, kol pati sugalvojau papasakot apie savo pirmąjį kartą. Galbūt pasirodys kiek naivoka, bet visada tikėjausi sutikti tą vienintelį. Ir man pavyko! 
Viskas prasidėjo nuo tikrai nieko nežadančios ateities. Jis man parašė per pažinčių svetainę. Iškart peržiūrėjau jo profilį. “Užsienietis” – pagalvojau. Visi jie greitai įsimyli, daug saldžiai pakalba, bet klydau. Šis buvo kažkuo kitoks, buvo tikrai rimtas. Beje, 16 metų už mane vyresnis. Tada kaip jis parašė man buvo 17. Tada buvau moksleivė, apie meiles negalvojau.. ir jis tai žinojo, bet tai jo visai nesutrikdė. Taigi, paprasčiausiai bendravom kaip draugai apie metus. Bet paprasta draugystė tarp moters ir vyro yra neįmanoma. Tuo pati įsitikinau. Suėjo 18.. išsilaikiau teises ir nusprendėme, kad internetinė erdvė kiek nuobodoka. Susitarėm dėl susitikimo. Jis gyvena nuo manęs pakankamai tolokai, taigi jaudinausi ir dėl savo kaip vairuotojos patirties neturėjimo ir susikalbėjimo tarpusavyje, nes anglų kalbą tikrai supratau tuo metu nepakankamai gerai. Ir atėjo ta lemtinga akimirka. Susitikome. Buvo sunku jį suprast, nes kalbėjo greitai, bet kažkaip susikalbėjome. Taip paprasčiausiai pasėdėję kavinėje ir išsiskirstėm. Po to sekė kiti susitikimai. Suėjo 19 metų.. jis man suruošė šaunų siurprizą. Šuolį parašiutu, nors žinojo, kad bijau aukščio. :D. Ir mano anglų kalba per tiek laiko padori pasidarė. Puikiai susikalbam, pasipykstam. Ir praėjo 20 mano gimtadienis. Santykiai tarp mūsų puikūs. Ir štai vasaros pradžia. Susitinkam, o jis visas patenkintas sako, jog turi man siurprizą – bilietus į Prancūziją. Buvo tobula. Ir jau po savaitės išlėkėm į taip lauktą kelionę. Pirma diena buvo kiek varginanti, tai į kambarį atsinešėm po kokteilį ir sėdėdami terasoj mėgavomės vienas kitu, vaizdais ir, aišku, pačiais kokteiliais. Kitą dieną manęs laukė toks siurprizas apie kokį net svajot nedrįsau. Pamenu, vakaras. Nukeliaujam prie legendinio Eifelio bokšto. Užkylam į viršų. Aš tokia laiminga dairausi kaip atrodo Paryžius, o jis pasinaudojo ta proga… atsisuku, ir matau jį klūpintį ant vieno kelio su atidaryta dėžute rankoj. Buvo nerealu! Apsiverkiau, bet taip ištart sugebėjau. Grįžom į viešbutį ir vos tik įžengėm į kambarį pradėjom taip karštai glamonėtis ir šiltai bučiuotis, kaip niekad per tuos keletą metų. Jo tokios vyriškos rankos lietė mano kūną ir tiesiog varė iš proto ta mintis kaip jis manęs geidžia.