- Ar lauksi manes griztant?
- Zinai, as jau tavo kambaryje.
- Ir ka veiki?
- Truputi skaitineju, nieko ypatingo. Klausyk, ar galiu uzdengti smilkalu?
- Zinoma.
Sedejau jo kambaryje laukdama jo gryztancio is darbo. Vargselis… jis bus toks pavarges. Man jo gaila, beveik para nemiegojes, o vistiek nori mane pamatyti, nagi butu pamates kita diena… bet per puse metu draugystes nesimatem tik 2 savaites, kai buvau isvaziavus i prancuzija. Na… siaip ar taip, smilkalai ypatingai atpalaiduoja. Atidarau stalciu ir susirandu juos. O… geliu aromato! Mano megiamiausi… uzdegu lazdele ir kamabaryje iskart pasklinda svelnus aromatas… Susiraitau ant sofutes, zvelgiu pro langa i zmones ir uodziu aromata. Laukiu jo. Zinau, kad greit grys. Sedint uzpludo daug minciu, prisiminimu, apie musu pirma susitikima, kuris ivyko draugu pagalba, apie pirma bucini, apie kartu praleista nepakartojama laika… nepastebejau kaip praejo pusvalandis ir pamaciau ji izengiant pro duris. Ta pati sypsena… kiek apsiblaususios nuo nuovargio, bet vis dar tokia pacia ugnele svytincios akys…
- Kaciuk, ar galiu numigti valandele… nebepastoviu ant koju.
Zinoma, tai savaime aisku. Zinau, kokia as buciau, jei buciau pavargus. As buciau siaubingai irzli ir pikta, o jis… o jis toks geras, toks svelnus net tokiu metu. Pakloju lova. Jis uzdega zidini ir papraso uzdegti dar viena smilkalu lazdele, nes kvapas beveik issisklaides. Kambaryje po truputi darosi silta, o kvapas sustipreja. Jis nusirengia, lieka tik su kelnaitem. Jo kunas… toks artimas, toks pazystamas ir toks viliojantis… jo zvilgsnis slysta nuo mano galvos iki koju galiuku ir tarsi sako, o kaip tu? Kodel tu dar apsirengusi? Busiu tavo maza mergaite ir pazaisiu, busiu nedrasi. Tu pats prieini ir isleto nurengineji mane. Lieku tik su kelnaitem ir liemenuku. Tavo kuno kvapas ir siluma maisosi su geliu aromatu ir zidinio siluma… svaigina mane… bet ne. Negaliu apie tai galvoti, juk tu toks pavarges… Atsigulam ant istiestos sofos, tu svelniai apkabini mane ir abu pasineriam i sapnus… idomu, ka sapnuoji tu? Bet nebepaklausiu taves to, jau tavo akys uzmerktos, o kunas pavirtes i lengva puka.
Su juo galeciau daryti ka noriu, bet netrugdysiu tau pailseti. Bandysiu ir as miegoti. Isikniaubiu i tavo plukuota krutine ir uzmiegu… miegu gal tik valanda, o prabudus dar valanda paguliu ramiai. Bet ne man tas ramus gulejimas, pradedu kruteti ir netycia pazadinu tave. Tu pabuciuoji mane. Zinau koks tu dabar busi… mano mazasis meskutis: toks svelnus, nerangus ir zirziantis. Myliu tave visoki. Smarkiai suspaudi mane savo glebyje ir dar karta pabuciuoji. Ar gerai pamegojai? Kam dar klausiu… Aisku, kad tau dar maza miego. Kambaryje jau beveik visai issisklaides geliu aromatas, o zidinys irgi beveik uzgeses. Lauke jau temsta… visgi nebe vasara.
Dar karta pazvelgiu i visdar snaudzianti tave ir panoru isbuciuoti visa tavo kuna. Issilaisvinu is tavo glebio ir apzergiu tave. Cha! As tave valdau, ar bent jau taip man atrodo, kol tu atrodai toks didziulis ir toks silpnas. Apzioju tavo ausyte ir svelniai liezuviu slyscioju ja, kartais ikisdama i vidu savo liezuveli… tu svelniai sumurki ir lyg jau bandai atsimerkti. Tada paksteliu i nosyte ir keliauju zemiau. Man patinka tavo krutine. Galeciau valandu valandas ant jos ilsetis. Buciuoju, laizau spenelius, o tada leidziuosi prie pilvuko. Buciuoju ji. Tu jau nebe meskiukas, po truputi tampi zveriu. Ir tavo draugas jau tapes tavo sajungininku. Noriu pamaloninti ir ji. Numaunu kelnaites ir paimu ji i rankas. Dabar tai tikrai tu priklausai tik man… pasilenkiu ir apzioju ji visa… iki pat pagrindo ir lengvai kylu aukstyn.
Kiek sustoju ties galvute ir lyzteliu ja. Tu suinksti… atsitraukiu ir pazvelgiu i tave. Tu sypsaisi, jau atsibudes, ziuri savo pilkom akim i mane. Nori prisitraukti mane prie saves, bet as neleidziu… atsisedu ant tavo pilvuko, o ranka istiesiu atgal. Pasiekiu tavo kelio vidine puse ir pradedu svelniai glostyti ta vieta, kartas nuo karto paspausdama. Tu vos ne sukteli. Zinau, kad tau tai patinka. Sugriebi mane uz liemens ir prisitrauki prie lupu. Mmm… tu puikiai buciuojiesi. Net nepastebiu, kaip nuo krutines dingsta liemenukas… isbuciuoji visa krutine. Apverti mane. Dabar tu ant virsaus. Numauni kelnaites ir buciuodamas kuna keliaji zemyn… tavo lupos panyra ten, kur jos seniai buvo laukiamos… tu glamoneji, laizai, ciulpi… O taip… taip, taip taip! Nebejauciu nieko tik tavo lupas, nebegirdziu net savo balso, kartojancio tavo varda… staiga surinku. Tu atsitrauki ir vienu smugiu ieini i mane. O… As taip senai to troskau… tavo judesiai sugrazina i realybe, bet vel nugrimstu i malonumu jura… senai taip nesimylejau… o galbut tai pirmas kartas, kai tai taip malonu… tavo judesiai leti, tu zinai, as taip labiausiai megstu. Megzti erzinti mane…
Staiga smarkiai ieini, apkabini mane ir mes apsiverciam. Dabar as virsuje. Stebiu tavo veida ir tuo paciu tenkinu savo aistra… Ziurime vienas i kita, tavo akyse istvirkusios kibirksteles, mano akys apsiblausiusios nuo emiciju antpludzio. Tavo raumenys isitempe, pulsuoja nuo musu ritmo. Sustoji. Man atrodo keliom minutems, bet istiesu tik kelioms sekundems. Apverti mane, mylimes suniuku. Tai man padeda pasiekti auksciausia taska. Isikabinu rankomis i pagalve ir laukiu taves…Laukiu tos saldzios akimirkos. Mintys nezinia kur nuklysta, lieki tik tu ir as. Stipriai apkabini mane pasilenki prie mano veido. Veiksma valdai tu. Viskas… Mmm… visada, visa laika nuo susipazinimo istirpdavau tavo glebyje… tu mano meskutis… as tave myliu…