Vakaras. Žinutė. Tekstas: susitinkam? Niekad negalėjau atsispirti tau bei mūsų vakariniams pasivaikščiojimams. Su tavimi gera, malonu, saugu ir tu vis priverti mane šypsotis vis labiau ir labiau. Tad, susitinkam, kaip visada toje pačioje vietoje, ant tilto. Vis pasižiūrime į vaizdą nuo jo ir nusprendžiame, kur eiti. Taigi, kelionė į parduotuvę- ledų. Vasara jų visada norisi. Nusipirkę jų. traukiame tavo namų link, net nežinau kodėl, bet einame ten. Sėdime pavėsinėje juokaujame, baigiame valgyti ledus, jei tai būtų panašu į valgymą. Išterliojame vienas kitą negailėdami, o jis, mat geruolis, pasiemą šlangą ir belekaip mane išmaudo, tikrąja ta žodžio prasme. O ką man ir belieka daryt, pasiprašau jo naujų drabužių, nejaugi, būsiu šlapia it kokia antis Persirengti, aišku, neėjau į vidų ir net nesitikėjau, kad tas mano įsiverš ir nusineš mane į lova. Rėkiau, cypiau, spardžiausi (juokais), bet kur pavyks ištrūkt iš vyrškų rankelių… O jis bučiuojasi itin gerai, o jo rankos daro kažką gero ir be galo malonaus net nepastebėjau, kaip likau be jo duotų marškinėlių ir tų didžilių šortų. Smagu būti pusnuogei, bet kai tave spaudžia ir trūksta oro, sunkoka Nebuvo klausimų, ar nori, nenori, tikrai ar ne, jis žino, jei iki tiek leidžiuos, vadinasi, galima eiti tolyn. Tai taip ir buvo. Mes nuogi, dar pasijaudinam taip tarpusavy ir viskas, vėl jaučiu slegiantį svorį. Bet tą dar kentėjau ir nebuvo taip baisu, kaip tas jo įėjimas, omg kaip skauda, mintyse kenčiu, dantis sukandus. Aikšku ir jis tai pastebi, tad nustoja, kol kas nebuvau jautusi didesnio palengvėjimo, viskas tuo ir pasibaigė. Kaip ir pasibaigė mano pasakojimas.