Angelas

10 128 perskaitymų
fantzijos.lt

Tai buvo pats gražiausias vasaros vakaras mano gyvenime. Pats nuostabiausias vaikinas, pirmasis mano vyras. Aš nuolat prisimenu, kas buvo, nors tuo pačiu iki šiol negaliu tuo patikėti.

Šešiolikmetės vasara, pilna nedrąsių kylančių jausmų, suvokimo, kad manyje slypi jėga, kurią įžvelgia mano vaikinas, kuri pakeis mane. Jo bučiniai darėsi vis karštesni, mano savisaugos instinktas ištirpdavo jo rankose. Nors buvome vienmečiai, jaučiausi kaip pradinukė, nes manoji patirtis baigėsi bučiniais. Su juo. Žinojau, kad jis manęs geidžia, jutau jo kūnu perbėgantį virpulį. Buvau laiminga, kad jis nebando manęs įkalbinėti atsiduoti. Jis mane brangino ir gerbė. Aš jį mylėjau. Vieną troškų vakarą užuominomis prasitariau, kad noriu jo. Jis lyg ir pasimetė, klausinėjo, ar aš žinau, ko noriu. Aš žiūrėjau į tas sumišusias ir laimingas akis ir buvau įsitikinusi, jog šiandien ir visada norėsiu tik jo. Kaip jis mane bučiavo, kaip tampė mano suknutę, glostė plaukus…Švietė kruvina pilnatis ir mes abu prunkštėm, žiūrėdami į ją. Rytoj, rytoj vakare aš būsiu kita, rytoj aš jam padovanosiu visą save. Kaip niekada rami pabučiavau jį nakčiai.
Atėjo beprotiškai tvanki antroji rugpjūčio naktis. Žinau, kad jis manęs laukia. Čia, už durų. Šypsodamasi prausiuosi po dušu. Aš rami, nes žinau, kad viskas bus gerai. Myliu tą, kuris mane pirmą kartą pamatys nuogą, kurį pirmą kartą pabučiuos manyje gimusi Moteris. Jau laikau jo ranką savojoje. Jis akivaizdžiai nervinasi. Šypsausi jam, nes tai pasako daugiau nei tobuli meilės žodžiai, tai rodo, kad teisingai elgiuosi.
Naktėjanti parko prieblanda, daug kažkur vaikštinėjančių žmonių. Jo ranka, keistai spaudžianti manąją. Posūkis. Pušis, minkštos samanos. Mano ir jo sumišę žodžiai. Suakmenėjęs kūnas. Jis jau nebe mano, jis jo. Skausmas, mielesnis už palaimą. Jo karštas alsavimas ir kraujas ant mūsų abiejų kūnų. Jūra, atvėsinanti pašėlusį širdies plakimą, bet neišskalaujanti minčių. Atsisveikinimo bučinys. Tai beveik viskas, ką prisimenu. Tai maža? Bet to užtenka suvokimui, kad tai buvo mano pažadas jam, mano meilės priesaika. Mūsų meilės vasarą.
Po to daug visko įvyko. Daug ašarų, žvilgsnių, vėl bučiniai, vėl jo kūnas. Vėl įkaitę kūnai. Jo ir kitų. Tobulas seksas, aistra ir draugystė. Tačiau tai buvo mano pirmasis pasimylėjimas ir pirmas mylimasis. Vienintelis. Tai buvo naktis, įmanoma tik kartą gyvenime. Aš iki šiol myliu tą žmogų. Iki šiol kiekvieną antrąją rugpjūčio dieną nueinu prie tos pušies, prisimenu jo bučinius. Ir verkiu. Nes myliu jį labiau nei pasaulį. Nes jis yra visas mano pasaulis. Jis to nežino. Mes negalime būti kartu. Tai neįmanoma. Jis yra mano Angelas, kurio karštą alsavimą jaučiu ir dabar.

Panašios istorijos

5 komentarai

  1. As irgi to nesuprantu… kodel tu negali buti su tuo zmodumi kuri labiau myli negu pasauli? Parasyk

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>