Spalio 24d. atšventėme metus, buvimo drauge. Visada esame kartu, stengiamės rasti bendros veiklos, atsirenkame žmones kurių draugijoje abu maloniai jaučiamės. 
Tas vakaras nebuvo niekuo ypatingas. Mums buvo atostogos, taigi vakarėjant su draugais nulėkėm į pamėgtą kavinukę miesto centre. Kaip visuomet, vakare, staliuko reikėtų laukti gan ilgokai, o šiandien visai neturėjome noro stovėti ir laukti. Taigi išėjome, ir patraukėme prie sporto rūmų kur stovėjo vaikinų mašinos.
Vaikinukai išsitraukė kamuoliuką ir pradėjo spardyti, tuo metu pustuštėje mašinų stovėjimo aikštelėje. Žiūrint į juos su panelėmis gavome gerą juoko dozę 
o ir šiaip vakaras buvo kupinas gerų emocijų.Po kiek laiko visi draugiškai nutarėme, kad laikas namo. Visi išsilakstė po mašinas. Mes jau buvome susitarę, kad šią naktį aš nakvosiu pas saviškį. Nieko neplanavom, galvojom pažėsim keletą siaubo filmų, ir nakčiu nueisime miegot.
Kai atvažiavome mus pasitiko jo mama.
Persimetėme keliais žodžiais ir nulipome žemyn į jo kambarį. Jis atnešė stiklines vynui ir griuvome lovon. Išgėrėm visą vyną ir nutarėm eiti miegot. Kaip visuomet mėgdavom pasivoliot lovoje. Bet šį kart kažkas vyko kitaip. Visą laiką kol esame kartu jis nėra manęs prašęs, kad su juo pasimylėčiau, nors jam ir 18. Abu buvome skaistūs. Na drabužiai nukrito, ir netarę nė žodžio pabandėme. Pirmą kartą lindo labai sunkiai ir labai skaudėjo. Ištraukė.
Pagulėjom, šiek tiek pasijuokėm, ir pabandėm antrą kartą. Taip pat linko sunkiai nors lengviau. Pasakiau “ne, trauk lauk” ir vėl juokas. Viskas vyko ne taip kaip kadaise buvom planavę. Na viskas, trečias kartas. Skaudėjo. Šį kartą pagaliau pavyko. Jis buvo be gumytės. Pasakiau, kad jau laikas traukti ją laukan. Užsidėjęs gumytę vėl įėjo, šį karą taip nebeskaudėjo. Judėjom abu ritmingai, man tikrai nebuvo gera, o galvoje kirbėjo mintis, kad greičiau baigtų. Pagaliau kai baigė, man palengvėjo. Susitvarkėm viską, ir užmigom. Nors po visko akyse tvenkėsi ašaros, nežinia kodėl. 
Ryte lovoje išgėrėm arbatos, pasijuokėm iš kai kurių praitos nakties niuansų.
Abu džiaugemės, nes mums tai daug reiškė.