Nors praėjo jau čiut daugiau nei metai, niekas apie tai nežino, tik draugė Monika.
Taigi, pradėsiu nuo pradžių. 2011 vasarą internetu susipažinau su vaikinu. Taip, internetu… Kurį laiką bendravome žinutėmis, man net minties nebuvo, kad viskas pereis į rimtesnę pažintį. Mat aš iš Šiaulių, o vaikinas (pavadinkime jį tarkim Luku) iš Klaipėdos. Na tarp šių miestų geri 100 kilometrų.
Taigi bendravome kaip internetiniai draugai, kartais net labai atvirai, vistiek galvojau, kad nėra jokio skirtumo, juk Luko niekada nepamatysiu. Po kelių mėnesių pradėjau jausti jam simpatiją ir lyg juokais parašiau: manau aš tave įsimylėjau. Na sakau, tai “nuleidau” tarsi juokais, kaip galima mylėti žmogų, kurio net mačiusi neesi? Pasirodo galima. Po šios mano žinutės, Lukas nerašė man kelias dienas. Na va, galvoju, prisišnekėjau, išgąsdinau vargšą vaikiną. 
Tik štai visai netikėtai jis man paskambino, su reikalu, jei taip galima pasakyti. Siūlė atvykti į Palangą, mat jis ten atostogauja. Iš pradžių buvau kategoriškai prieš. Juk jo nesu mačiusi. Jis keliais metais vyresnis, jam 18, man 16. Po kelių dienų nemigos, svarstymų- galutinai susigundžiau jo pasiūlymu. Pasakiusi mamai jog važiuojame su drauge Monika kelioms dienoms į Palangą, pas jos dėdę. Monika šiaip ne taip sutiko, tiesa, jokio dėdės nebuvo, taigi važiavome lyg ir į nežinią, nežinojome net kur apsistosime.
Jei neklystu penktadienį rytiniu traukiniu išvažiavome Šiauliai-Klaipėda. Vakare jau buvome Palangoje, gyvenamąją vietą susirasti buvo nesunku, juk vasaros sezonas, pasiūlymų daug. Prieš miegą dar aptarėme viską, ji liepė man elgtis atsargiai, o aš tik nusijuokiau jog nieko atsitikti ir negali.
Pamačius Luką apsvaigo galva, kojos ėmė linkti- tikras paplūdimio vaikinukas, galvojau. Negaliu net apsakyti kas dėjosi mano viduje. Buvo taip gera prie jo prisiglausti, girdėti jo balsą. Tą naktį namo jau negrįžau, palikau Moniką vieną. Tačiau tarp mūsų nieko neįvyko. Grįžusi pas Moniką, viską jai papasakojau, pasakiau kaip noriu jo artumo. Kitos dienos vakarą vėl susitikau su Luku. Iki pat išnaktų sėdėjome pajūrio kopose. Visai pasimečiau laike ir sušnabždėjau Lukui, kad turiu grįžti pas draugę. Tačiau jis mane sulaikė, švelniai perbraukė per mano plaukus, pasidarė šiek tiek nejauku. Laukiau bučinio. Pagaliau sulaukiau, jis taip nedrąsiai mane pabučiavo. Kraujas užvirė, norėjau dar ir dar. Jis pajuto mano entuziazmą ir pats įsidrąsino. Prigulėme ant įkaitusio smėlio, glamonėjomės, žodžiu, viskas kaip priklauso. Po kurio laiko glamonių, tikriausiai abu priėjome kryžkelę, nežinojome ką daryti, ar eiti toliau, ar sustosi. Pašnibždėjau jam, kad esu nekalta. Jis atsitraukė ir pasakė, kad jam laikas eiti. Bet tuo metu, kažkas man šovė į galvą ir aš kaip pamišusi pradėjau jį bučiuoti, jis nesigaudė kas vyksta. Pati nusirengiau maikutę, jis nusegė liemenėlę ir nusirengė pats. Virpėjo visas kūnas, buvau lyg nesava. Bučiavau jo visą kūną, kol galiausiai priėjau prie kelnių užtrauktuko. Įsidrąsinusi atsegiau jį, tada šiek tiek pasimečiau, jis tai pastebėjęs perėmė viską į savo rankas. Bučiavo mano šlaunis, pilvuką, nugarą, kiekvieną pirštelį. Galiausiai numovė šortus ir trumpikes, paklausė ar tikrai to noriu. Aš pažiūrėjau jam į akis ir nežymiai linktelėjau.
Palengva jis įsiskverbė į mane, jausmas lyg kas būtu ugnimi išdeginęs visą vidų, suklikau iš skausmo, bet nenorėjau, kad jis sustotų. Mėginau visą nemalonumą, paversti malonumu. Po truputį įsijautėme. Jis judėjo greičiau ir greičiau. Skausmas po mažu atslūgo. Pagavau azartą. Klykiau kaip laukinė, dabar prisiminus net gėda pasidaro. Xi xi. Jis pasiūlė man pabūti viršuje ir perimti kontrolę. Aš žinoma sutikau. Maniau jog sprogsiu. Tik staiga praradau nuovoką ir susmukau ant jo. Karščio banga užliejo visą kūną, bučiavau jį visą ir pati nežinau kodėl, šnabždėjau jam: ačiū, ačiū tau. Po geros valandos abu gulėjome visiškai netekę jėgų, šypsojausi pati sau, jaučiausi laiminga.
Deja, man liko tik šie prisiminimai, su Luku nebendraujame, mėginau užmegzti su juo ryšius, tačiau jaučiu, jog jam tai nepatinka. Su Monika taip pat nebendrauju, sužinojusi kas tą naktį įvyko, ji tiesiog išvadino mane paleistuve. Rašydama net pati susigraudinau, dabar nenoriu turėti jokių lytinių santykiu su savo dabartiniu vaikinu, kuris tiesą pasakius mano, kad esu nekalta, jaučiu kaip kasnakt svajoju apie Luką…
Tikiuosi nenuvarginau jūsų su savo banalia patirtimi. 