Galų gale

1 929 perskaitymų
fantzijos.lt

Nuo trejų metukų turiu geriausią draugą Deividą. Jis už mane metais vyresnis. Jam galiu papasakoti viską. Žinau, kad visuomet isklausys. Deividas gan išvaizdus. Na, gerai, jis ŽIAURIAI išvaizdus. Aš simpatiška, kiek drovi panelė. Nors su nemažai vaikinų esu draugavusi, nei vienam nejaučiau meilės, aistros ar begalinės traukos.
Deividas netsigindavo panelių. Tačiau, regis, jam irgi nebuvo tekę patirti tikros meilės.
Būdama vienuolikos aiškiai suvokiau, jog esu beprotiškai įsimylėjusi Deividą.
Tą vasaros dieną, mes ėjom pajūriu. Deivido tėvai buvo gan pasiturintys ir turėjo čia didelį nama. Tam name mes kol kas buvome tik dviese. Kitą dieną turėjo atvykti jo pusbrolis su pussesere ir mano draugė.
Taigi vaikštant jis manęs paklausė:
– Gal jau turi naują simpatiją?
– Juk žinai, kad man patinka tik vienas vaikinas ir jau seniai…
– Tai gal pasakysi kas jis?
– Ne. Niekad niekam to nepasakysiu.
Jis atsisuko į mane ir suėmė už skruotų:
– Kodėl negali pasakyti? Juk žinai, kad man gali sakyti viską.
– Tik ne šitai, – mano skruostai rausvėjo jo švelniose rankose.
– Klausyk, o tu gal lesbietė? – jis sukikeno, – Nes jeigu lesbietė, tai gali man tai pasakyti, žinai kad tavęs nesmerksiu!! – nusijuokė.
Aš į jo juoką, taip pat atsakiau juoku.
– Ne, aš nesu lesbietė.
Kad ir kaip to nenorėdama, išsilaisvinau iš jo tvirtų, švelnių rankų, nes maniau, kad jo mėlynos akys tuoj mane pribaigs ir aš jį imsiu ir pabučiuosiu. Išslydau is jo ranku, ir pasisukau eiti, bet jis mane sugriebė už rankos ir prisitraukė prie savo raumeningo kūno. Įsistebeilijo tom savo neįtikėtinom akim.
– Pasakyk. Nepaleisiu, kol nepasakysi.
Aš papurčiau galva ir vistiek išspurdejau iš jo glėbio.
Kaip akis išdegus nuskubėjau, prie jo namo. Jis man pavymui suktelėjo:
– Na atleisk, žinai, kad aš nenorėjau tavęs spausti.
Kai atidariau namo duris, jis mane prisivyjo.
– Man tiesiog labai smalsu.
– Žinau, – neatsisukusi pasakiau. Tikrai maniau, kad jei atsisuksiu, tai mano lūpos jį pačios pabučiuos.
Pasukau link virtuvės. Jau siekiau šaldytuvo, kai jis mane ir vėl sugriebė už rankos ir atsuko į save. Nudelbiau akis, kad tik nereiktų žiūrėti į jo putlokų lūpų šelmišką šypsena, mėlynas akis ir susivėlusius, kiek garbanotus plaukus. Tačiau jis suėmė mane už smakro ir pakėlė galvą, kad ziurėčiau į ji.
– Paskutinį kartą prašau tavęs man pasakyti. Paskutinį… jei nepasakysi dabar, nebekankinsiu šituo klausimu.
Jau norėjau sakyti, kad jam nieko neišdeks, tačiau nebegalėjau susilaikyti. Įsisiurbiau į jo putlias švelnias lūpas. Bučiuojant jį pasijutau, lyg skraidyčiau, lyg aplinkui griaudėtų fejerverkai, lyg pilve skraidytų milijonai drugelių… Pajutau, kaip jo rankos atsirado man ant liemens. Bandžiau suvokti ar tai tikrai gerai. Galiausiai atsitraukiau.
– Manau, tai viską pasakė. Žinau, kad dabar manęs nekęsi ir…žinai, tai buvo didelė klaida…
Bandžiau ištrūkti iš jo glėbio, kas man dabar atrodė paprasta. Tačiau ne, jis manęs nepaleido. Įsistebeilijau į jį nustebusi.
– Kaip manai, dėl ko visad taip domėjausi, kas tavo simpatija?
– Dėl smalsumo??
Jis papurtė galvą.
– Man reikėjo žinoti, ar labai stiprus, bus mano konkurentas. Turėjau žinoti, ar labai ilgai reiks siekti savo gyvenimo meilės…
Aš apstulbusi atsitraukiau.
– Ką? Ar tu..?
– Tave įsimylėjęs? Taip. Nuo pat mažens.
Žiūrėjau į jo nuoširdžias kaip niekada akis ir negalėjau patikėti. Dar norėjau kažką sakyti, bet dabar jau jis įsisiurbė man į lūpas. Pasijutau, kaip devintam danguj. Jis šiek tiek mane nuo savęs atitraukė. Pajutau begalinį geismą. Jis atrodė, taip pat. Pradėjo sagstyti mano plonytę palaidinę, aš traukti nuo jo apgludusius marškinėlius. Atsirėmiau į virtuvės stalą, supratau, kaip smarkiai jo noriu. Jis bučiavo mano kaklą, krūtinę. Apglėbė mane rankomis ir siekė liemenėlės užsegimo, tik staiga sustingo. Pažiūrėjo į akis ir paklausė:
– Tu tikra dėl to, nes nors man tai ne pirmas kartas, žinau, kad tau jis pirmasis. Ir patikėk, – jis nirčiai įkvėpė, – kai nusegsiu šitą, nebegalėsiu sustoti. Aš tikrai tavęs noriu…
– O aš jau nebegaliu sustoti, taigi tęsk, po velnių!
Jis šelmiškai nusišypsojo ir toliau bučiavo mano krūtis ir vėl apimtas aistros. Galiasiai atsegė mano liemenėlę, o mano krūtis bučiavo, lyg didžiausią turtą. Pasodino mane ant stalo. Jo ranka nuslydo prie mano šortų. Jis juos atsegė ir vis dar bučiuodamas krūtinę, švelniai prisilietė prie mano drėkstančiu kelnaičių. Ranka perbraukė, per vaginą. Aš sudėjavau iš malonumo. Pamatęs mano reakciją, jis greit nutraukė kelnaites ir pradėjo masažuoti jautriąją vietelę. Aš tirpau jo rankose, iš mano gerklės sklido malonumo dėjonės, atsiguliau ant stalo, o jis darbavosi apačioje. Jaučiau, kaip prie mano vietelės priartėjo jo lūpos. rėkiau iš malonumo. Galiausiai jis pakėlė mane nuo stalo ir norėjo nunešti į viršų, į miegamąjį. Aš jį sustabdžiau.
– Man su tavim visur gerai.
– Bet tai tavo pirmas kartas, jis turi būti ypatingas.
– Jis jau ypatingas, nes aš su tavim…
– Tu tikra?..
– Tiesiog tęsk!
Jis šyptelėjo ir paguldė mane ant stalo. Kankinanmai lėtai nusimovė kalnes ir apatinius. Stebėjau jį kankinės žvilgsniu, maldaudama paskubėti. Galiausiai jis prie manęs priėjo ir be vargo įvedė savo didelį žverelį. Aš aiktelėjau. Buvau pasiruošusi skausmui, bet skaudėjo vos sekundėlę. Iš kart po to pajutau nenusakomą malonumą. Jis judėjo vis greičiau ir greičiau. Mačiau, kad jam irgi be galo gera. Aš net rėkiau ir maldavau niekuomet nesustoti. Galiasiai jis mane pakėlė nuo stalo ir nugara prirėmė prie sienos. Pakėlė mane, o aš kojomis jį apsižergiau. Jis judėjo lėčiau paskui vis greitėjo. jučiausia neapsakomai gerai.
Galaisia jis baigė. pažvelgė į mane ir pasakė.
– Niekad dar taip gerai nesijaučiau. Tu jau mano?
– Aš tavo.
– Galų gale…

Panašios istorijos

1 komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>