Mes nusprendem papasakoti šią istoriją ,nes ji išsiskiria tuo, kad mes ją papasakosime kartu. Taigi pradėsiu pasakot aš – Evelina. Mes su Julium susipažinome labai juokingai ir gan keistai.. Buvome kaimynai ,jis gyveno keliais aukštais žemiau manęs. Keisčiausia tai ,kad šiame name gyvenome gan senai, bet prieš tai vienas kito nebuvom pastebėję. Bet gal čia ir mano kaltė, kad nesusipažinome ankščiau, nes buvau rami, draugai sunkiai kur mane išstempdavo.
Mes susipažinom prie pašto dežutės. Aš ėjau paimti laiškų,o jis tuo metu buvo su šuniu ir tuo pačiu pasitikrino savo pašto dežutę. Staiga man netyčia rakinant dežutę iškrito raktai ir jis juos pakėlė nuo žemės, bei duodamas pasakė :
- Kodėl tavo rankos taip dreba? Ar būsi ragavus vakar?
Nors supratau, kad jis tai pasakė juokais, bet mintyse pagalvojau ” kaip jis drįsta taip sakyt “, nes man tai skambėjo visiškai nekultūringai. Tiesa, viduje žinojau tą priežastį kodėl rankos sudrebėjo.Jos sudrebėjo todėl ,nes pamačius jo žvilgsnį,tas gražias, dideles rudas akis , jos tiesiog negalėjo nesudrebėti, tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio. Bet viskas ką sugebėjau jam išlementi buvo :
- Ne,negeriu.
Nors Julius matėsi ,kad buvo pagiringas, jis man atsakė :
-Ar aš esu tave matęs ar ne?
Man pasidarė keista, nesupratau ar jis čia juokauja ar ne, nes kaimynai mes esame jau ilgą laiką, juk tikrai turėjo mane matyti, na bent aš jį buvau pastebėjusi ankščiau. Aš jam atsakiau :
- Mes esam kaimynai ilgą laiką..
Ir tada jis man atsakė :
- Taip,taip atsimenu, Tu juk,Evelina iš viršaus.
Aš jam pritariančiai linktelėjau. Mintyse sukosi daug minčių ,ką norėjau jam pasakyti ,bet tikrai buvau drovi, o jo šuniukas vis lakstė ratais aplink mane, tai buvo toks gražus, gal net metukų neturintis dalmantinas, taigi norėdama pratęsti pokalbį pradėjau klausinėti apie jį,taigi paklausiau “koks jo vardas”
- Švyturys, – išdidžiai atsakė jis, O aš nusijuokiau, bet ne dėl to, jog tai buvo juokinga,bet dėl to nes tai pasakė jis. Jis man pasiūlė pavedžioti švyturį. Nors mačiau kaip jis su juo grįžo, bet vistiek sutikau su pasiūlymu,nes norėjosi su juo susipažinti artimiau. Taigi išėjome į kiemą pavedžioti Švyturio. Julius pasakojo ,kaip vakar linksmai šventė su draugais ir šiaip visokias linksmas istorijas, o aš tiesiog juokiausi, bet vėl ne dėl to ,kad buvo juokinga, o dėl to nes Julius tai pasakoja. Apsukus kelis namus aplink kiemą, sustojome prie laiptinės. Buvo sunku nutraukti pokalbį, taigi pasiūliau jam pokalbį pratęsti pas mane ir užsiminiau ,kad mano tėvų nėra namie. Greitu žingsniu Julius nuėjo palikti šunį namie, o aš nuėjau namo. Pirmo karto dar niekad neturėjau, bet būtent šį kartą buvau susidomėjus ne tik bučiniais, bet ir kažkuo daugiau. Praėjus penkiom minutėm jis jau buvo pas mane,aš buvau padarius kavos, jis pasakė, kad kavos negeria, pasiūliau arbatos, pasirodo jos irgi negeria, tada paėmiau tėčio alų ir daviau jam ir mačiau, kaip jo veidą nušvietė plati šypsena. Mes prisėdome ant sofkutės. Jis atsidėdo šalia manęs ir apkabino mane. Pajutau jaukų fizinį kontaktą su juo, bet vis dar labai jaudinausi ir galvojau ” kas čia bus toliau “. Aistra įsiplieskė greitai, jis baigė savo alų ir iškart, pusiau netikėtai mane pabučiavo. Mūsų lūpos taip karštai susiglaudė, kad supratau, kad būtent dabar turi įvykti mano pirmas kartas. Pamažu bučiuodamas mano kaklą jis mane rengė ir aš jaučiaus keistai, bet maloniai keistai. Nors jis elgėsi tikrai kaip patyręs vaikinas, bet šokie tokie nerangumai privertė galvot, kad jam tai taip pat pirmas kartas. Nustojau apie galvot vos iškart jis man numovė kelnaites. Tada aš pati prasiskiečiau, o jis tiesiog toliau bučiavo man kaklą ir taip mane erzino kol trūko mano kantrybė ir pati čiupau už jo penio ir pamažu pradėjau kišt sau. Po truputį aš pradėjau jaust malonumą ir suvokiau, kad tai vienas iš nedaugelio atveju, kai mergina pirmą kartą jaučia šiokį tokį malonumą. Baigė jis gan greit ir man į vidų, bet niekas manes nekaustė, nes mano pirmas kartas buvo išties vykęs. Po to aš tiesiog ant jo gulėjau 10 minučių ir tos poseksinės 10 minučių buvo be gali malonios.