Mano pirmas kartas įvyko iš keršto. Buvau nusivylusi visu pasauliu,labai įskaudinta, nusivylusi vaikinais. Troškau su jais elgtis taip kaip vienas jų pasilgė su manimi. Mane iškeitė į kitą,po pusantrų metų draugystės, mane sumušė. Skaudžiausia tai,jog viskas įvyko ta patį vakarą kai pirmą kartą iš jo išgirdau jog jis MYLI MANE. Aš buvau žlugusi. Nekenčiau ne tik jo,bet ir visų vyrų. Niekaip negalėjau suprasti,kaip galima prisipažinus meilėj po šiektiek daugiau nei 2valandu laižytis savo „mylimosios“ akyse, o paskui kai ji nori viska nutraukt su tavimi ją sumušti. Ilgai negalėjau atsigauti. Mylėjau jį besaligiškai, nežiurint net į tai kaip jis pasielgė su manimi. Kol pašaliniai man atvėrė akis. Krutinėje plyšo širdis,pati dalinausi per puse. Nekenčiau ,bet tuo pačiu ir negalėjau gyventi be jo. Gelbėjo tik mintis, jog tai pamačiau laiku. Visa laiką budavau su draugėm. Kol atėjo lapkričio pirmoji. Tą dieną likau viena. Nenorėjau nugrimzti į prisiminimus, todėl teko kažkuo užsiimti. Prieš savaitę buvau susipažinusi su vienu vaikinu, bendravom tik sms,internetu. Nežiurėjau į jį kaip į vaikina, tai greičiau buvo draugas,gal net „draugė“ (buna gi tokių vaikinu,kurie su merginom sutaria geriau nei su vaikinais),iš nuotraukų jis tikrai nepatraukė mano dėmesio. Tai gi tą lapkričio 1-ąją, nepraėjus nei mėnesiui nuo skaudaus išsiskyrimo sėdau į autobusą ir važiavau pas jį(Jis iš kito miesto). Važiavau net nežinodama kur. Man nerupėjo. Tiesiog nenorėjau būti viena. Kelionė neprailgo. Tai buvo paskutinis tos dienos autobusas į tą pusę. Ir tik išlipusi iš jo ėmiau mastyti ką aš darau, tačiau jau buvo pervėlu. Maždaug po 5 minučiu prisistatė ir jis su 2 draugėm. Sėdom į automobilį ir nulėkėm pas jį. Ten buvo susirinkusi tam tikra grupė žmonių (vėliau sužinojau jog visi manė jog mudu esam pora ir tai lyg ir mano ir ju susipažinimo vakaras). Su visais pasedėjom pora valandų. Vėliau atsiskyrėme, persikraustėme į jo tėvų miegamąjį. Nieko nežadėjom,neplanavom, tiesiog norėjom pasikalbėti, nes visi kiti namo kampai buvo užimti. Jis žinojo kas man nutiko. Stengėsi mane paguosti. Bet man tuo metu nereikėjo paguodos. Buvau pavargusi verkti, pavargusi skustis, buvau išgėrusi. Net nepajutau kaip artėjom vienas prie kito, kaip jį pabučiavau. Tai buvo.. buvo kažkas keisto,jau senai kada bebučiavau kažkieno kito lupas. Jos buvo tokios.. tokios švelnios, saldžios, aš nebegalėjau nuo jų atsitraukti. Ta kambario prieblanda, tas prakeiktas alkoholis ir jis… Ėmiau jį nurenginėti. Nežinau kas man nutiko,tačiau aš buvau sužverėjusi. Aš norėjau jo. Nenorėjau likti su juo amžinai, tiesiog norėjau būti su juo tą vakarą. Ėmiau nusirenginėti. Atsimenu tikrai ne viską. Tik tarpais. Jo lūpas, jo rankas.. Jis lietė,laižė mane, mano krutis,mano pilvą… Aš liečiau jį.. bučiavau jo kūną, bučiavau jo lupas,kaklą, laižiau jo penį. Kaip niekada norėjau pasimylėti. Nežinau kas buvo kaltas ar jis, ar praeitis, ar alkoholis,o gal viskas tiesiog susidėjo. Aš negalėjau atsitraukti nuo jo. Jis traukė mane lyg magnetas. Bučiniai, glamonės, begalinė aistra. Mano galvoje- AISTRA iš keršto. Jo rankos slydo mano kūnų, tokios neapsakomai švelnios, gal net perdaug. Jo lūpos.. lietė manąsias, lietė mano klitoriu. Tas svaigulys,kai du kunai ima virsti vienu,net ir dabar mano atmintyje. Po begalybės bučinių,glamonių, prisilietimų,kartais švelnių,kartais nelabai, jis parverčia mane ant nugaros ir įeina. Jokiu apsaugs priemonių. Nepamenu,kad man būtų skaudėja. Po tos akimirkos, viskas susilieja. Jis baigė ant manęs. Nebijojau pastoti. Ištiesų net negalvojau apie tai. Užmigom. Ryte pabudus radau jį šale. Dar pasedėjom, pakalbėjom ir aš išvažiavau. Nebesitikėjau sulaukti jo skambučio. Bet klydau… Štai toks buvo tas mano pirmas kartas, su žmogumi kurio visai nepažinojau,kurį mačiau pirmą kartą ir tikėjausi jog paskutinį. Tačiau gyvenimas nevisada būną toks kokio tikiesi. Mes ir dabar esam kartu. Ačiu jam,kad jis PADARĖ mane laiminga.