Pirmiausia noriu pasakyti, kad esu cia ne tam, kad pasidalinciau savo pirmo karto aktualijomis su internautais. Rasau, nes zinau kiek daug ivairiu minciu kankina merginas pries pirma karta. Galiu pasakyti viena : Nebijokite. Mano pirmo karto istorija paprasta ir niekuo neipatinga. Tai padariau sausio 18 diena. Mano vaikinui 23 metai. Nors draugaujame tik nuo Naujuju metu, jauciausi tam pasiruosusi, nors baimes buvo pilnos kelnes. Apie pirma karta nemazai domejausi internete. Taip, internete rasoma tiesa. Taciau tiesa – tam zmogui. Bijojau ne tik skausmo ir kraujo “upes”, bet ir kad nepakankamai atsipalaiduosiu ir neleisiu jam “ieiti”. Taciau viskas vyko daug paprasciau nei maniau. Klausimas ar as tikrai to noriu ir grazus, padrasinami zodziai is vaikino greitai panaikino abejones. Viskas supaprastino tai, kad jis mokejo elgtis su manimi, vis klausinejo ar man viskas gerai ir t.t. Skaudejo ? – Nezmoniskai. Kraujas ? – nemazai. (taciau pastebejom tik ryte sutepta paklode). Taciau pagalvojus dabar tai visiskas niekniekis palyginus su malonumu,kuri patiri po to. Dziaugiuosi, kad jau galiu vadintis moterimi.
Dabar drasiai galiu sakyti : Merginos, nebijokite. Tai ne matematiniu formuliu isradinejimas, tai tik seksas 