Kai man buvo 14, buvau nedrasi moksliuke, neturejau draugu, nebuvau labai grazi. Apie TA dalyka net negalvodavau ir tai man atrodydavo slykstu. Taciau jis mane pakeite…
Kai man suejo 15, internete susipazinau su 17 metu vaikinu. Isvaizdus, juodaplaukis, tatuiruotas, isiveres nemazai auskaru. Zodziu, kazkas panasaus i panko stiliu. Is pradziu labai jo bijojau, tiesiog, tai buvo pirmas vaikinas, su kuriuo graziai bendravau. Rasinejomes apie menesi, kol jis pasiule man susitikti. As, zinoma, su baime, bet sutikau. Mes susitikome kita diena. Jis atrode dar graziau nei nuotraukose… Jis toks nuosirdus, vairavo motocikla, jis buvo tobulas. Vakare mes vaziavome pasivazineti. Isikibau jo liemens ir dideliu greiciu lekeme gatve. Pabuciavau jam i zanda ir pasakiau, kad jis labai mielas. Motociklas sustojo, mes nulipome. Jis mane apkabino ir taip laikemes gal 5 minutes. Po to jis parveze mane namo. Mamai sakiau kad buvau pas drauge. Susitareme susitikti kita savaite. Vaziavome prie ezero. Nusirengeme ir sokome i vandeni. Jis “netycia” paeme man uz uzpakalio. Nusijuoke ir atsiprase. Pasakiau, kad nieko tokio. Jis paklause:”ar tikrai?” palinksejau galva ir nusisypsojau. Jis paeme man uz rankos ir sako:”eime” . Ilgai vaiksciojome. Tada jis pradejo mane kutenti ir abu kritome ant zoles. As ant jo uzsiguliau ir pradejome buciuotis. Ilgaai… Jis mane liete, jo ranka buvo mano marskineliais… Jis buciavo man kakla, liete krutine… Na, veliau ememe vienas kita nurengineti, ir gavosi taip, kad … na, supratot :). Stai mano pirmas kartas.