Ši istorija man nutiko maždaug prieš 4 metus, tačiau skausmas ir neviltis jaučiasi ir dabar… Tada man buvo 15 metų, aš išprašiau mamos (tėvas mus paliko), kad leistų važiuot į Visaginą pas draugę, kuri į ten išsikraustė. Taigi, vasara, šilta, aš vaikštau su šortukais ir pilvo nedengiančia maikute. Su drauge jau susitikom, nuėjom prie ežero, ten viskas gražiai sutvarkyta, smėliukas, aikštelė mažiems vaikams. Tik vienas kažkoks negražus garažas stovi. Durys į jį uždarytos, turbūt ir užrakintos. Draugė nuėjo nupirkti ledų ir gėrimų, o kioskelis toli. Aš sau sėdžiu, laukiu, kol grįš, o žiūriu, prieina kažkoks vyrukas, gal aštuoniolikos metų. Sako “labas, gal galiu prisėst?”, aš tokia naivi, sakau “nu, gerai, sėsk, jei taip reikia.” Tas prisėda, kalbamės mes, jis pasako, kad žino vieną fainą vietą, klausia, ar noriu, kad parodytų. Aš rami, susidomėjus truputį, sakau “nu, rodyk”. Tas vaikinas nuveda prie garažo, atidaro duris ir sako “nagi, eikš”. Aš kaip kokia durnė įeinu. O ten tamsu, jis duris uždarė. Girdžiu, kad užrakino. Išsižioju klaust kodėl taip padarė, bet jis prispaudė mane prie sienos ir uždengė ranka burną. Tada sušnibždėjo: “nebandyk rėkti arba cypti, nes iki tol, kol kas nors išgirs, tu mirsi, supranti?”. Aš išsigandusi linktelėjau. Pajutau, kad ranką nuo burnos patraukęs jis perkelė ją ant mano šortukų sagos. Supratau, kas dabar bus ir dar labiau išsigandau. Pradėjau tyliai verkti. Jis numovė man šortus, kelnaites, o aš nieko negaliu padaryt – jis per stiprus. Girdžiu, kaip atsisega kelnes ir pajuntu jo penį prie savęs. Jis buvo toks didelis! Tuomet mano kankintojas sušnypštė: “nagi, klaupkis!” Buvau tokia šokiruota, kad iš karto paklusau. Jis parklupdė mane šuniuko poza ir, visiškai nesirūpindamas mano savijauta, įsiveržė į mane. Skausmas buvo milžiniškas, aš vos nesuklykiau, tačiau suvokdama, kad po to mirčiau, kažkokiu būdu susivaldžiau. Jaučiau kažkokį šiltą skystį tekantį šlaunimis, suvokiau, kad tai greičiausiai kraujas. Po to man aptemo akyse. Kai atsigavau, pamačiau pradarytas garažo duris, dar buvo šviesu, taigi turbūt nualpusi buvau trumpai. Jaučiau stiprų skausmą pilvo apačioje ir p*tėje. Šiaip ne taip atsistojau ir, susitvarkiusi drabužius, išėjau į lauką. Mano prievartautojo niekur nebuvo matyt. Suvokiau, kad mano šlaunys kruvinos, ir, nubėgusi prie ežero, jas nusiploviau. Tada mane šaukiančią draugę. Nubėgau pas ją ir pamelavau, kad kažkur dingo mano mobilusis ir aš nuėjusi jo ieškoti, o dabar jį radau. Ji kritiškai mane nužvelgė ir pareiškė, kad jai atrodo, kad aš ėjau maudytis, nes buvau visa šlapia. Pasakiau, kad išsipurvinau kojas, ir, kas beplaudama, pargriuvau (tiesa). Draugė daugiau neklausinėjo.
Tai tokia yra mano pirmo karto istorija. Joje, priešingai nei kitų pirmuose kartuose, nėra nei meilės, nei malonumo, tik grynas skausmas ir neviltis.