-Sima, per žiemos atostogas važiuok į Kauną ir išmokyk močiutę dirbti kompiuteriu!,-taip išgirdau jau pirmąją savo žiemos atostogų dieną. Nu ką, nuplaukė mano kelionė į Akropolį su klasiokais, gi reikia klausyt mamos, taigi įsimetusi kelis rūbus(ant greičio) “lekiu” autobusu į kauną. Ir vėl eilinės mano atostogos vienumoje ir liūdesyje…
Antrąją dieną, apsišarvojusi kantrybe mokau močiutę paspaust 2X My computer, ir staiga užgęsta kompas. Aš lakstau, nežinau, ką daryt, kai močiutei šauna geneali mintis: gal pasikviečiam Tomą? Gi jis studentas, gal jis žinos, ką daryti.. “geras”, pagalvoju, jau trečius metus čia atvažioju, o nežinau, kad čia dar ir studentų yra??? Niu ką, po kelių minučiu pro duris įžengia gražutis vaikinas, tamsių plaukų, tamsiai rudų akiu… Pastebiu, kad ir jis mane akies krašteliu nužiūri, nors aiškiai nenori to parodyti. Pasirodo, kad kompo hardui kažkas atsitiko, ir jis pasisiūlo mane nuvežti į BMS. Aišku, sutinku, ir štai jau kitą dieną su jo tėvo mašina lekiam į BMS.
Grįžtant užsukam į Laisve, šiaip pašmirinėt, nes labai norėjau pamatyt, kaip Laisvės alėja pasipuošus. Tai taip ir susidraugavom. tą dieną, pas jį namie iki 2 kalbamės įvairiomis temomis(gerai, kad jis močiutės kaimynas, tai močiutė leido pas jį pabūt), kai staiga jis prieina prie manęs ir pakšteli man į lūpas. Bet aš nebūčiau aš, jei nebūčiau vėl prie jo priėjusi ir karštai karštai pabučiavusi. Jam tai buvo lyg postūmis. Savo rankomis, po megztiniu liečia mano liemenį, uždeda ranką man ant užpakaliuko. Mes abu įkaistame… Aš jo noriu, tikrai labai noriu, nors mes pažįstami tik kelias dienas, bet tada aš susiprantu, kad aš negaliu, aš dar nepasirengusi, tad jį atstumiu ir išeinu.
Taip ateina Didysis ketvirtadienis. Apie penktą valandą vakaro, kažkas paskambina į duris. Tomas.. Atidariusi duris, aš į jį žiūriu ir nieko nesakau… Nežinau, gal ir neturiu, ką pasakyti. O jis, staigiai įslinkęs į butą mane apkabina, pabučiuoja plaukus. Taip ir stoviu apkabinta Tomo drebančia širdimi ir nežinau, ką daryti, kai staiga susiprantu ir pasiūlau jam arbatos. Jis aišku sutinka ir mes jau abu ant sofutės geriam arbatą, žiūrim MTV ir kalbam apie laabai imtymius dalykus.
Po kiek laiko pajuntu, kaip jis man uždeda ranką ant šlaunies, ji vis slenka aukščiau, kai aš ją sustabdau. Tada jis man sako, Simut, aš noriu tavęs. Labai. labai, labai… Aš nežinau, ką daryt, pradedu drebėti, ir pasakau, jog mes pažįstami tik kelias dienas, bet jis nieko neatsakęs ima mane taip bučiuoti, kad aš tiesiog negaliu atsispirti. Viskas įvyko labai greit, nes mes abu buvome laaaabai įsiaudrinę. Aš dar niekad nebuvau tokio jausmo jautus, nes mano širdis daužėsi kaip pašėlus, žodžiu manyje siautė audra.
Apsvaigus iš aistros pajutau, kad aš jau nuogut nuogutėle ir guliu po juo ant tos sofkutes. O taip, jis jau manyje, vėl ir vėl ir vėl… Galiu pasakyt, kad didelio skausmo nejaučiau, tik lyg kokį sudūrimą kelis kart. Staiga susivokiau, kad močiutė gali grįžt iš tai kokio susirinkimo ir abu vis dar vienas kitą visur bučiuodami nuslinkome į dušą. Ten dar kartą viskas pasikartojo, tik šį syk nejaučiau jokio skausmo tik malonumą, o ypač kai šilti vandens lašai sulieja mūsų kūnus į vieną. Dar kiek pasismaginę apsirengėm ir pasikalbėjom.
O štai šiandien jis ateis 12 pas mane ir Naujus sutiksim kartu. Iš tikro pirmas kartas, tai nieko baisaus, bet vivi mes bijom, kai ką nors darom pirmą kartą. Taip jau būna. Nežinau, ar gailėsiuos paskui, ar ne, bet tikrai žinau, kad dabar tikrai nesigailiu…