Nevaldoma aistra

5 002 perskaitymų
fantzijos.lt

Nervingai suraukiu kakta, o sirdis plaka kosminiu greiciu. Taciau ne is baimes. Galvoje sukasi tas pats ir tas pats klausimas-Kas jis? As net jo vardo nezinau. Kaip zemai smuko mano morale ,kad kaip rujojanti kale geidziu zmogaus kurio nepazystu. Taciau kodel vis dar zingsniuoju viesbucio link pati sau paaiskinti negaliu. Sustoju giliai ikvepiu, einu toliau .Mintyse vis prabega vakarykste diena. Nepazystamasis… juodaplaukis aukstas lotynu kraujo vyriskis…Tos degancios akys…Nejau jis ja stebejo tuos kelis vakarus lygiai taip pat kaip jinai ji,jausdama nevaldoma geisma, O gal tiesiog ir jam patiko jos pamegtas El Presidento baras.

Nuo minciu atitraukia dilgciojantis skausmas plastakoje kurioje buvo stipriai suspaustas viesbucio kambario raktas. Ak taip-viesbutis! Uzsisvajojusi vos jo nepamirsau! Sirdyje vel atsirado tas bjaurus jausmas. Kaip ir vakar kai ,priejes ir pasakes, kad nepraleisciau savo progos , padejo viezbucio, kuriame apsistojes, vizitine bei rakta nuo savo kambario.“5 vakaro.Laukiu”.- “Ka jis sau galvoja!” -pamaniau,taciau kaip nekeista rakto palikti nesugebejau.
-Laba diena,atsiprasau uz sutrugdyma,bet ar negaletumete pasakyti kuriame aukste 303 kambarys?-Mintyse permeciau savo pasakytus zodzius,ar buvau pakankamai mandagi ir iskart susikeikiau-reiktu buti kiek naglesnei. Viesbucio vedejo gasli sypsenele atsisukus i mane verte kiek parausti taciau prabudus koketes inkstinktui vel iskeliau aukstai galva ir parodziau ,kad as vis dar laukiu atsakymo.
-4-tame,panele,ar pranesti ,kad atejote?.-Nieko nesakiusi nuzingsniavau lifto link. Mandagumo siandienai jau pakaks.Iejusi veidrodineje sienoje kritiskai nuzvelgiau save- ilgi tamsus garbanoti plaukai, zalios pailgos akys,gana ryskios nuo kandziojimo lupos bei skaisciai raudona trumpute suknele, po kuria daugiau nieko nebuvo.Beja labiau ji butu tikus sokti salsa negu eiti pas nepazystamaji…meiluzi. Atrodau gana gerai.Turbut.
Paspaudziu 4 mygtuka.Pilve sukirba nuo staigaus kylimo i virus.Dar kelios neramios akimirkos ir stai as jau stoviu prie duriu kuriose tarsi nesava rakinu spyna.Trumpas “trakst” ir as jau viduje. Silpna taip, jog atrodo kad tuoj nualpsiu. Giliai ikvepiu ir tik dabar isdrystu atsimerkti. Kambaryje tvyro prietema ir tyla. Nedrasus zingsnis i prieki. Po to kitas . Kiek nuramina tuscia lova. Prabegoms perziuriu ivairius viesbucio kambario daigtus kol akys uzkliuva uz salia manes padetos pinigines.Cia tikrai rasiu kazkokius dokumentus . Taciau paemusi pinigine i rankas tiesiog nesusivaldziau –Ka as cia darau?- ir pasileidau begti duru link. Uz ju stovejo jis.
-As…Man ne…nereikejo-suvapu ir ketinu nerti pro ji,bet jis savo kunu uzstojo duris.Zengiau zingsni atgal.Karstis,beprotiskas karstis uzliejantis kuna deginte degino. As jo taip beviltiskai norejau, norejau cia ir dabar pajusti jo oda, pajusti kaip jis mane apkabina prisiglaudzia prie saves,svaiginamai buciuoja. Tarsi isklauses mano mintis trinktelejo durimis uz savo nugaros ir sugriebes mano ranka staigiu sokejo judesiu prisitrauke prie saves. Norejau prisiliesti savosiom jo lupas taciau jis pasitrauke. Erzino, sypsojosi matydamas, kad jo geidziu. Jo ranka nuo mano nugaros kilo vis aukstyn taip svelniai ,kad norejos isiriesti kaip katei. Priartino savo veida prie manojo ,lupomis jauciau jo alsavima, maza bucinuka i jas, kita jau ant skruosto, prie ausies…ant kaklo. Svaigau tarsi atitrukus nuo zemes. Jis stovejo uz nugaros, liemeni paliete jo delnai. Karsti ir stiprus. Vilnyjanti siluma, jo karstas alsavimas nuslydo sprandu, tarsi susigere i pecius…dregnas lupu prisilietimas . Jis atitrauke rankas ir tarp mano isitempusio kuno ir jo ranku liko tik mazas tarpelis. Vis dar degino tas vietas. Vel ant siurpstancios odos pajutau svelnu bucini. Karstas snabzdesys i ausi:
-Atsipalaiduok,pasiduok aistrai, leisk man daryti su tavimi ka noriu…-Norejau kazka sakyti, bet negalejau,stovejau keistai hipnotizuojama jo buvimo salia. Tie patys delnai nuslinko prie krutines,vis neprisiliesdami prie mano kuno. Magiskas jausmas, sukeliantis bauginancia aistra. Dar kiek ir geismas pasidarys nepakeliamas. Jis apsuko mane i save ir staiga parklupo ant keliu, pakele suknele ir skruosta priglaude prie slaunies. Jo rankos, jo lupos ir karstas alsavimas!… Nebegalu! Uzsimerkiu ir sulaikau palaiminga dejone. Jis zino , jis mato mane tokia issiilgusia meiles, vercia krupcioti nuo laukimo… kada, kada gi pagaliau is lupu sklindantis karstis isilies i mano kuna. Delnai slenka nuo uzpakaliuko slaunimis ir kiek praskecia kojas. Vos liesdamas lupom slenka aukstyn, liezuviu drasiais judesiais pradeda zaisti mano klitoriuku, vis stipriau ir stipriau. Atlosiu galva ir nebesugebedama tvardyti malonumo sudejuoju, pirstais isiveliu i jo plaukus. Karstas alsavimas vel kyla aukstyn, buciuoja mano pilvuka, liezuviu piesia saulutes ant mano bambos. Stojasi i virus ir kartu kelia mano suknele, apkabina ir pradeda buciuoti. Geriu is jo lupu aistra tarsi istroskusi dykumos pakeleive oazeje vandens gurksni. Lengvas prisilietimas, liezuvio vangus apsivertimas ir ramus bucinys virsta selstancia audra. Jauciu jo tvirtas rankas vis inkstinktyviai suspaudziancias mane, jo lupas vel slenkancias mano kaklu ant krutines. Svelniai kaip vaikas isisiurbia i kietus kaip riesutas spenelius. Nebegaliu daugiau tvertis- pleste plesiu jo prasagstytus berankovius marskinius nuo raumeningo kuno. Jis pakelia mane ant savo ranku ir letai paguldo i lova, pats atsigula salia ir tas svaiginantis dvieju nepazystamuju zaidimas tesiasi. Taciau buti jo taip svelniai vystomu kudikiu nebenoriu. Itrukstu is jo glebio ir apsizergusi jo klubus karstai isisiurbiu i lupas, buciuoju veida, kakle palieku lezuveliu blizgancia juostele ir slinkdama prie ausies sukandu speneli ir svelniai timteliu. Dabar jau jis atsidusta. Ha! Ne tu vienas moki! Tesiu sita kelione liezuveliu zemyn, buciuoju jo raumeninga krutine, kandzioju spenelius. Seka kelniu eile. Kol buciuoju lupas dirzas lekia salin,atsegu jas, atitraukiu uztrauktuka ir tempiu zemyn. Rankomis glamoneju jo pulsuojanti peni ir nesiryztu atsilyginti jam uz suteikta malonuma. Liezuviu apvedu rata aplink penio galvute,apzioju ir pradedu glamoneti lupomis, jaudina kaip jis pradedi vis dazniau suvirpeti, kaip atsidusta is malonumo. Po keliu akimirku mes jau audringai mylimes, jauciu ji savyje tarsi pulsuojanti geri ir norisi verkti is malonumo. Apkabinu kakla,suleidziu nagus i nugara, taip tik dar giliau ieina i mane,negaliu patiketi ,kad tas kunas kurio taip geidziau yra mano…
Keliuosi is lovos ieskodama kur paliko mano suknele.Pamazu uzsitempiu i virsu,pasitaisau susivelusius plaukus,delnus uzdedu ant ikaitusiu skruostu.
-Tai nebuvo klaida,taciau taip elgtis nederejo.Kuo apskritai tu vardu?
-Tai neturi reiksmes.Ateik ryt.Raktas duryse.
-Ne.-iseinu.
***
Visa virpedama einu tuo keliu kaip ir vakar, tikedamasi patirti toki pati malonuma su nepazystamuoju. Kad vel taptume vienu kunu, kad vel taptume viena aistra…

Panašios istorijos

1 komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>