nezinau, kiek skaiciau visi labai kritiski, bet as taip sumaniau isdeti savo pasakojima kuris nera labai grazus bei romantiskas, tiketi netiketi, jusu reikalas.
turejau vaikina, mes su juo draugavome beveik pora metu, viskas buvo tikrai grazu. po kiek laiko musu draugystes kazkaip jis uzsimindavo apie tai, kad gal jau pats laikas. jis manes nespaude, o ash jauciausi vis dar nepasiruosusi.na tai jis lauke kantriai. jis zinojo kad ash nekalta,bet neilgam…
sventeme kaip ir eilini savaitgali. susiringdavome pas jo geriausia drauga , ir seip su draugais ar filma ziuredavom ar seip ka nors veikdavom. tas vakaras nebuvo toks ramus bei eilinis kaip ir visi. viskas prasidejo nuo sidro ir visi uzsikabliave ejo ir ejo i parduotuves pirkdi dar ir dar, buvo linxma, visi sokome, ash buvau laimynga, nes jis buvo salia. ejo antra valanda, ejo trecia, valandos bego greitai, manajam reikia jau namo, jis isejo be manes, jam nepakeliui, o ash pazadejau palaukti drauges dar pusvalanduka, nes ji norejo pabuti. po to eme darytis nebesmagu, geriausias mano draugo draugas, buvo labai girtas. jis eme keistai elgtis, kabinetis prie manes, man tai nepatiko, keliau drauge namo, ta jau beveik miegojo prie stalo. like buvom keturiese, as, drauge, tas nelabasis, ir dar vienas kuris jau senai miegojo . visi nuluze, drauge snaudzia nejna pakelti, man baugu.. (ta nelabaji pavadinsiu Mantu)
Mantas paima uzsrakina duris ir rakta paslepia, tada tikrai nejuokais issigandau, jau laikas namo, o jis taip nelaiku juokauja. prasiau jo isleisti o jis tik acakydavo, ne pabuk dar, pradejo glostyti kakla, buciuoti, ash jo vengiau, begau nuo jo, bet kas man tokiai gleznutei, pries toki erzila, jis gan stamboko sudejimo, pasportaves. pradejo tepti mane i kita kambari. tada viska supratau,maldavau kad paleistu, bet veltui, jis nesiklause, buvo nepasakomai girtas ir nevalde savo judesiu. tiesiog nusviede mane ant lovos ir uzgule. man tiesiog galvoje netilpo kaip jis sitaip gali, niekados nesielgdavo, ir juolab kad yra mano vaikino geriausias draugas.. as klykiau balsu tiesiog, ir saukiau ant jo klausdama kodel taip daro, juk as turiu vaikina, kuris tavo geriausias draugas. o jis tik sumurmedavo, niekas nesuzinos….
jis renge mane grubiai, ir buvo be galo siurkstus.. nuleidau rankas, nebesipriesinau nes tai buvo tik blogiau, klyke ant manes nesidraskyti, grasino susitvarkyti jega.. staiga pajutau be galini skausma. norejau cypti bei begti kuo toliau.. jis baige, nustumiau ji nuo saves su pasibjaurejimu, pareikalavau raktu, ir begau kuo tolyn is ten, palikusi ir drauge ir begalini slykstuli Mantui. po sio yvykio nzn, man budavo tikrai negerai, nes tai tikrai nera maloniausias dalykas.. niekam nesakiau net savo brangiausiajam, nes kas is to, nebutu jis patikejes. ir seip nzn kaip butu pasibaige. tylejau, ir tyliu iki siolei.nuo to karto vengiu Manto praeinu gatvei lyg pro nepazystama, ir nebeleidziu savaitgaliu tuose namuose.. stai mano pirmasis kartas.. be galo lsykstus ir skausmyngas. bet.. laikas gydo zaizdas dar tebeturiu savo brangiausiaji, esame laimyngi, ir jo meile bei siluma man po biski padeda uzmirsti ta kraupu yvyki, kurio nelinkeciau nei vienai panelei 