Mano pirmasis kartas nebuvo labai ispūdingas, nebuvo nei žvakių, nei rožių žiedlapių, nei kažko stebuklingo, viskas buvo paprasta ir miela. Su savo vaikinu esu pažįstama ketverius metus, draugavome kelis mėnesius, bet nieko nepavyko, bet per vieną balių vėl susitaikėme ir pradėjome draugauti, ir viskas vyko greitai. Mano namuose nieko nebuvo, todėl nusprendėme po mokyklos nuvažiuoti pas mane. Išpradžių nusprendėme pažiūrėti filmą, bet kaip visada filmo žiūrėjimas, virto glamonėmis ir lietimu vienas kito. Dar nebuvo to darę, bet vienas kito kūną pažinojome. Pradėjome glamonėtis, rūbai pamažu krito vienas po kito, kol tapome visiškai nuogi. Tuomet jis mane lietė, lietė mano krūtis, veidą, bučiavo mano visą kūną, kol pajūtau jį savyje, nejutau didžiūlio skausmo, bet ir nejautau ir didžiūlio malonumo, kraujo nebuvo, (tačiau kraujas pasirodė po kelių mėnesių (šito niekaip nesprantu). Dar dabar esu laiminga su savo vaikinu, jau laimingai draugaujame metus, ir tikrai labai dažnai mylimes ir tikrai nesigailiu savo pirmojo karto, nes jis buvo su vaikinu kurį aš myliu labiau už viską, o ne su pirmu pasitaikiusiu nuo gatvės ar su eiliniu gražuoliuku norinčiu įlisti kiekvienai merginai į kelnaites. Būtent kiekvienai merginai to ir linkėčiau, susiraskit vaikinus kurie jus tikrai mylėtų, ir kuriuos jūs mylėtumėti, nes su mylimu žmogumi seksas pats nuostabiausias. P.S atleiskit už klaidas. 