Visą laiką aukštinau pirmą kartą, maniau kad jis bus tik po vestuvių arba bent jau būnant pilnametei. Na, bet sutikau vaikiną kurį be proto pamilau. Santykiai tobuli, abipusė meilė, pagarba, pilni juoko. Viskas ko tik galima norėti. Keletą kartų pirmas kartas vos neįvyko savaime, bet aš vaikiną sustabdydavau, nes nebuvau tam pasiruošusi. Galų gale nusprendžiau kad gal nėra reikalo laukti tų 18 ar vestuvių. Meilė yra, pasitikiu juo 100proc., supratimas apie pasekmės kurios gali būti irgi yra.
Taigi sutarėm dieną kada tai nutiks, abu pradėjom labiau tuo domėtis, nes norėjosi būti viskam pasiruošus (bent jau iš mano pusės)
Laikas prabėgo greitai, atėjo tad diena. Apsauga buvo pasirūpinęs jis. Na ką, atvykau pas jį, namai buvo tušti. Pradėjom bučiuotis, glamonėtis, jis paklausė ar esu tam pasiruošusi. Atsakiau kad taip ir nusišypsojau. Jis mane nurengė, nusirengė pats. Taigi atėjo jau laikas tam. Truputį skaudėjo, bet vaikinas elgėsi pagarbiai buvo švelnus ir neskubėjo. Skausmas greitai praėjo. Vaikinas baigė, aš ne, bet vis vien buvo malonu. Kraujo nebuvo. Po to gulėjom ir džiaugėmės vienas kito artumu. Tai buvo puikus pirmas kartas, su keletu nesklandumų, šiek tiek juoko ir daug meilės.:) praėjo jau šiek tiek laiko, nesigailiu, su vaikinu santykiai dar pagerėjo:) visiems linkiu tokio pirmo karto!
Keletas patarimų: lubrikantas tikrai praverstų, neskubėkit ir tegu tai vyksta šiltoj, jaukioj aplinkoj, žinoma saugokitės 