Sveiki, mieli ir nemieli pirmųjų kartų skaitytojai ir skaitytojos. Išsyk perspėju, kad šioje istorijoje neišgirsite nieko apie seksą, kurį įprastai esate linkę įsivaizduoti: jokio kišimo vaginon, burnon ar juoba burnon. Visa tai nuvalkiota ir jau per artimai pažįstama. Mano istorija – apie seksą su savimi pačiu, pasitelkiant uoslę, vaizduotę ir adrenalinui veriant per širdį. 2013 metais buvau 17-metis. Kai kai kurie iš jūsų anuomet dar žeme šliaužiojot ir dėvėjot vystyklus, aš jau buvau bebaigiantis bręsti jaunuolis, iki tol jau turėjęs „uždraustų“ santykių su merginomis. Nesipuikuosiu, kad visos man duodavo, kad „dūlkinau“, kurią panorėjęs, nes tai būtų paprasčiausias melas. Buvau įprastas, nelabai iš minios išsiskiriantis čiūvas, prioritetą skiriantis emociniam su mergina ryšiui. Lankiau baseiną, krepšinį ir keletą kitų užklasinių veiklų; kartais buvau siunčiamas atstovauti mokyklą kokiuose nors konkursuose, tarptautiniuose projektuose (giriuosi). Aktyviai sportavau, tad išvaizda ir gera savijauta tikrai nesiskundžiau (ir skųstis negaliu iki šiol). Vieną iš kartų, kai saulėtos vasaros vakaro metu bėgiojau aplink ežerą, sustojau paplūdimyje išsimaudyti. Su savimi buvau pasiėmęs tik mažą rankšluostėlį ir apatinius persirengti. Po maudynių persirengimo kabinoje akimis užmačiau kažkieno kito ant kabliuko paliktas melsvai pilkas maudymosi glaudes, po akimirkos kažkas viduje sukilo. Tai paskatino mane sąmoningai žiūrėti į tas paliktas glaudes. Nežinau, kas tą akimirką mane valdė, tačiau ranka pati ištįso svetimų apatinių link. Jie buvo mano rankose. Ilgai netrukus supratau, kad rankoje laikau kito vaikino apatinius. Sekundėlę pasišlykštėjau tuo, kad laikau tai savo rankoje, tačiau po akimirkos nežmoniškai jaudinantis vidinis demonas sugrįžo su trenksmu! Bandžiau save tramdyti, kad neva aš ne gėjus, kodėl tai darau ir pan., tačiau „balsas“ iš vidaus buvo stipresnis, o nuo ežero vandens šlapiame klyne stangrėjo Jis. Nors buvau visa galva aukštesnis už persirengimo kabinos sienas (190+) ir mano veidas matėsi visiems, tuo metu buvusiems aplinkui (žmonių buvo nedaug, jie gana toli), tačiau mintis, kad savo ilgu buvimu kabinoje galiu patraukti kieno nors dėmesį manęs ne tik kad nevaržė, bet, rodos, skatino… Skatino imtis kažko daugiau… Nusimovęs saviškius šlapius maudymosi šortukus, iššoko jis (vaikinai (o gal ir merginos) žinos tą jausmą, kai nusiėmus apatinius pimpalas staigiai iššoka). Apsišluosčiau savo stangrų ir į bet kurią skylę pasirengusį lįsti draugužį, greitai užsimoviau naujus apatinius. Tiesa, ne tuos, kuriuos buvau pasiėmęs su savimi, o tuos, kurie tą vakarą kybojo vienui vieni. Jaučiau, kad jie man šiek tiek veržia tiek per sėdmenis, tiek per stovintį draugą. Spėjau, kad paslaptingieji apatiniai buvo jaunesnio vaikinuko (kokių 15-16 m.). Nors apatiniai buvo per maži, bet dėvėti svetimą klyną lietusius apatinius ir žiūrėti į savo bybio galvutę, kyšojančią per triusikų juostelę, buvo super gera. Prieš užsidėdamas, juos įdėmiai apžiūrėjau ir radau keletą ryžų gaktos plaukų, jų radybos mane sujaudino. Pirštų galiukais tuos plaukelius išrankiojau, tryniau tarp delnų ir jais maigiau šiltos spermos pilnus kiaušus, kuriuos buvau pirmąjį kartą gyvenime švariai nusiskutęs. Svetimų plaukų apatiniuose buvo visur: ir gaktos, ir sėdmenų srityse. Pažinojau keletą už mane jaunesnių raudonplaukių. Nors apie gaktos plaukus ne visada gali spręsti iš plaukų ant galvos, tačiau tą akimirką tai man nerūpėjo. Mintyse ėmėsi suktis tų vaikinų veidai ir siluetai, bandžiau prisiminti visus, kurie galėtų būti rastų apatinių savininku. Nusimovęs radinį, nenumečiau jo šalin. Kaip tik – prisidėjau jį arčiau veido, ypatingai nosies. Keli gilūs įkvėpimai kapšelio, užpakalio srityje buvo fantastiški. Rodėsi, kad jaučiu tikro paaugliško penio kvapą: toks aitriai malonus, intensyvus, bet ne per daug. Tą sekundę džiaugiausi, kad triusikai ne ežeru smirda, o dvelkia vaikinuko pasididžiavimu, kurį tą akimirką būčiau suvalgęs… Apatinių kvapas ne tik sukėlė neapsakomo malonumo virpesius per visą kūną, tačiau taip pat ir vertė įsivaizduoti to kvepiančio penio šeimininką, koks jis..? Galvoje sukosi keletas vaikinukų rusvais plaukais, su kuriais kartu lankėme arba krepšinį, arba baseiną… Tą akimirką akyse prisiminiau vaizdinį, matytą prieš keletą savaičių: po kiekvieno apsilankymo baseine įprasta nueiti į dušą nusiprausti. Toks įprastas apsilankymas duše vyko ir tądien, kai su vienu raudonų plaukų draugeliu įžengėme į baseino dušą, ir jam nusimovus žalsvus trikampius plaukimo apatinius, pamačiau ryžą krūmelį. Vaikinukas buvo gerokai už mane mažesnis ir liesesnis, vasariškai įdegęs, o ir vieneriais metais jaunesnis. Žydraakis vaikinukas ant pilvo turėjo „groteles“, šiek tiek raumenukų bicepso srityje ir faking geras blauzdas, kurių jam jau ir tada pavydėjau. Žinojau, kad penis, kurį įsivaizdavau esą tų apatinių šeimininku, buvo pažįstamo žydraakio (jis gyveno netoliese, neretai lankydavo šį paplūdimį, kelissyk buvome čia su draugų kompanija, kurioje buvo ir jis)… Mintys apie jaunesnio draugelio drėgną nuogą kūną duše, ryžame kūšyje gyvenantį jo penį ir įnirtingi nosies vedžiojimai po apatinius, atsiduodančius jo pimpalu, buvo lemtingi: kairėje rankoje laikydamas apatinius, vis laikas nuo laiko įkvėpdamas jų aromato, ir štai… Nulenkiau galvą žemiau kabinos sienelės, įtempiau kojas, pėdas, suraukiau veidą ir iš kaifo tyliai, dusliai suaimanavau. Galiausiai nuostabiais šūviais padabinau to bičiuko triusikus. Vasaros atostogų metu smaukydavau kasdien, tačiau tokio malonumo dar niekada nebuvau turėjęs – penki, o gal šeši šūviai man būdavo retenybė. Minutėlę teko pastovėti, iki kol galėjau atsikvošėti po to, kas ką tik įvyko. Pamatęs ant svetimo vaikino apatinių tįstančią galybę spermos supykau ant savęs. Jaučiausi purvinas, „nusidėjęs“, prieš kažką nusižengęs (gal prieš draugą? Gerais draugais nebuvome, bet vis vien…). Persirengęs sausais (nuosavais) apatiniais mąsčiau, kad seksualinės mintys apie vaikinus man nėra priimtinos, tad pažadėjau sau taip nebesielgti – nieko neuostinėti ir smaukant apie vaikinus negalvoti. Juk su merginomis taip malonu ir gera… Aplinkui žmonių matyti nebuvo, tad jaučiausi bent šiek tiek ramesnis, kad šis mano nuotykis liks tik su manimi (ironiška, kad dabar apie tai pasakoju jums). Apdročintus rusvagakčio draugo apatinius, nuo kurio bėgo mano apšaudytas gėris, palikau kaboti ten, kur juos ir radau. Gyvenau netoliese, tad greitai grįžau namo. Mintys apie mano „nuotykį“ vis neišėjo iš galvos. Apatinių uostymas ar juo labiau mintys apie vaikinus manęs niekada netraukė, tad vis dar jaučiausi prastai. Iki tol mintys sukdavosi tik apie merginas (jų stangrius papukus, subines. Pasvajodavau ir apie pirmąjį analinį, kurio visos taip kratydavosi), o nuosavus apatinius uosteldavau tik tam, kad žinočiau – skalbti/neskalbti. Kartais, kai nebūdavo kitos išeities, apatiniai ar kojinė tapdavo spermos servetėle. Bet kam taip nėra nutikę..? Tą vakarą mintis apie mano tokį nuklydimą vis neišėjo iš galvos. O, bet, tačiau akimirką viduje vėl kažkas sukilo, o kelnėse sujudo Jis. Maniškis retai kada per dieną norėdavo dviejų kartų, tačiau šis vakaras buvo kitoks. Nors buvau jau beveik pilnametis, tačiau 22 val. vis dėlto teko pasiaiškinti tėvams ir sumeluoti kur einu.
Kur palikau, ten ir radau. Balkšvu skysčiu aptaškytos rusvagakčio draugo glaudės kabėjo ir laukė… Parsinešiau jas namo, į savo kambarį. Namiškiams sumigus, šviesoms užgesus, „pakilo Saulė“ ir į darbą atėjo Dešinė. Greit išsirengiau nuogai. Vien uostyti mano paties apšaudytus apatinius jau per mažai, norėjosi kažko daugiau, tad sumąsčiau per PC įsijungti foto galeriją: pasidėjau kompiuterį ant žemės, atsiklaupiau ir susiradau atsisiųstas nuotraukas. Tačiau jose nebuvo nieko, kas būtų panašu į jums pažįstamą pornografiją. Kaip minėjau, su žydraakiu kartu lankėme baseiną, jame vis kartas nuo karto vykdavo draugiški vandensvydžio „čempionatai“ (niekas nieko realiai nelaimėdavo, žaidėm dėl savęs). Akimirkos prieš, po ir per žaidimą kartais būdavo fotografuojamos. Niekada nemaniau, kad tokio pobūdžio nuotraukas, kuriose užfiksuoti mano draugai, naudosiu masturbacijos sumetimais. Žiūrėti į pusnuogius vaikinus, kuriuos nuogus duše esu matęs dešimtis kartų, patiko ir man, ir mano kotui. Jaučiau, kad šį vakarą jis ir vėl šaus. Akyse sugrįžo kadaise matyti vaizdai, tada jie buvo palydimi juokais, o dabar – įaudrino. Prisiminiau, kaip kadaise juokėmės iš vieno keleriais metais vyresnio draugo, kuris duše nesugebėjo paslėpti savo pasistojusio draugo. Jo penis nuo mūsų skyrėsi ir tuo, kad vienintelis tuomet buvo švariai apskustas. Kadaise juoktis iš apskusto stajako buvo cool, o šią akimirką… Šią akimirką liečizu savo švariai nuskustą penį, stebėjau aukštyn žemyn šokinėjančius kiaušus, spjaudžiau ir seilėmis kaip kokiu lubrikantu tepiau galvutę. Pasiėmiau ryžo draugelio triusikus ir, pirštais nubraukęs savo paties glajų, jį užtepiau ant koto galvutės. Natūralus lubrikantas, geresnis už seiles. Dešine droždamas, kaire kelissyk vis prisidėdavau draugo apatinius prie nosies, giliais įkvėpimais įkvėpdamas jaunatviško penio ir mano paties spermos aromatą. Klūpėdamas priešais pusnuogių vaikinų nuotraukas, imitavau judėjimą pirmyn atgal (lyg kažką švelniai dūlkinčiau). Jaučiau, kad šūvis tuojaus pareis, tačiau norėjosi dar kvapų. Atsistojau. Užsimečiau chalatą ir nubėgau iki vonios kambaryje esančios nešvarių skalbinių pintinės. Joje radau tėvo, mamos ir vyresnio brolio apatinius. Dar su stovinčiu draugeliu greitai apuosčiau, kurie apatiniai jaudina labiausiai: mamos kelnaitės nejaudino, tad numečiau atgal. Su savimi atgal į kambarį pasiėmiau porą trumpikių: vieni 20-mečio brolio, kiti – 40+ metų tėtušio. Grįžęs į kambarį brolio ir tėvo apatinius numečiau šalia ryžo draugo trumpikių, o pats nuėjau iš stalčiaus pasiimti kojinės, į kurios vidų prieš keletą dienų buvau prišaudęs. Atsiguliau ant nugaros (po sparnais pasidėjęs pagalvių) priešais draugų nuotraukas, ant pilvo pasidėjęs kalną apatinių ir prikončitą kojinę. Tėvo, brolio, draugo triusikus ir savo paties kojinę uosčiau pakaitomis. Aitrūs kvapai mane buvo pasiglemžę… Kūnas raitosi, kojos įsitempia… Šūvis.
Autobuso vairuorojas musu paprase ta 1 likusia valanda pabuti autobuse nes jis norejo nueiti i akropoli, o uzrakinti irgi negalejo- vis prireikia kam nors i autobusa. Mes sutikome, tegul eina pasilinksimt senukas 
Pirmas kartas – autobuse
