Mes susipažinome visiškai atsitiktinai vienoje internetiniame puslapyje. O viskas prasidėjo paprastai. Aš įvertinau “kažkokio” gražuolio nuotraukas. Kaip ir buvo galima tikėtis, jis ne tik kad neatvertino mano nuotraukų, bet net neparašė ir nepadėkojo. Na bet nieko, pamaniau, dar bus tų bernų. Tačiau po savaitės, mano akys vėl užtiko jo įspūdingai atrodančias nuotraukas. Kiek susinervinusi ir nusižengusi savo pagrindinei taisyklei, jog pirma niekam nerašysiu, ėmiau ir parašiau: Labas, gražuoli. Parašyk man. Ir parašiau savo numerį. Toks poelgis man pačiai buvo netikėtas, tačiau… Buvo verta. Pradėjome rašinėtis įtemptai ir be perstojo. Padėkojo, kad parašiau Jam, mat pirmas niekad nerašo. “Na ir pasipūtėlis” – pamaniau. Po 2 savaičių, jau nebeįsivaizdavau gyvenimo be Jo, nors net nebuvome susitikę, nes aš buvau iš pajūrio, o Jis Kauno. Taigi, bėgo dienos, savaitės, galiausiai mėnesiai… Atrodė jog niekada nesusitiksime, nes aš buvau abiturientė, ruošiausi artėjantiems egzaminams, o jis 2 kurso studentas. Prabėgus 3 mėnesiams, susipykome. Net labai. Taip labai, jog nusprendėme jog mums nepakeliui, ir niekada daugiau nebesusitiksime. Kankinausi. Gailėjausi, jog sutikau ir nesuteikiau mums šanso. Net verkiau, nes jau buvau Jį… Įsimylėjusi! Atrodė, kvaila, vaikiška ir tiesiog neįmanoma tokia virtuali meilė. Kadangi esu užsispyrusi, kad ir kiek man beskaudėtų niekada nesižeminu ir pirma susipykusi nerašau, negana to kai manau, jog viskam padėtas aiškus taškas. Mano laimei Jis man parašė pirmas. Po 3 dienų. “Nežinau kaip Tu, bet aš be Tavęs negaliu”. Tie žodžiai suvirpino mano širdį. Pradėjome toliau bendrauti. Prabėgus dar 2 mėnesiams, neiškentusi Jo spaudimo atvykti, pasiryžau tokiam pirmam žingsniui. Be abejo, baimės buvo, o jei jis koks maniakas, ir mane nužudys? Šios mintys mane kankino tol, kol neatvažiavau į Kauną. Susitarėme susitikti Megoje. Įėjusi į vidų, sulaukiau Jo žinutės, jog vėluos 10 minučių. Apsidžiaugiu, jog turėsiu laiko labiau pasipūstyti. Nuėjusi į wc, prie veidrodžio pasigražinu ir nieko nelaukusi einu link iėjimo. Sulaukiu Jo žinutės jog Jis jau viduje, ir vos tai perskaičiusi spėju pamatyti Jį nueinant… Pasijaučiu kvailai ir galvoju ką daryt… Juk nebėgsi iš paskos. Žiūriu Jam pavymui kur eina. O tuo metu mano mintyse tikras jausmų uraganas, blogąją prasme, nes kaip dabar pamenu, tokio fyfiško, pasikėlusio, savimi pasitikinčio narcizo dar gyvenime nebuvau mačiusi. Prisiekiu Dievu, jei būčiau buvusi savam mieste, būčiau bėgusi it akis išdegusi ir tiek jis mane ir tebūtų matęs. Bet dabar… Jau vakaras 18h, o kur dar ta prakeikta stotis randasi, net neisivaizduoju, juk mane atvežė draugai su automobiliu. O jie jau pusiaukelėje i namus. Nesinorėjo trugdytis, tad pasakiau sau, jog tą erelį nuleisiu ant žemės. Ryžtingais žingsniais ėjau link Jo, o kol samprotavau Jis spėjo atsiųsti n žinučių su tiek pat praleistų skambučių. Taigi aš jau netoli Jo, jaučiu savaime raustančius žandus. Jis žiūri į mane su akinamo baltumo šypsena ir apkabina mane, akimirka susižaviu Juom, tačiau neilgai. Jis kalba pievas, net ne į temą. Nesiklauso mano kelionės įspūdžių. O dar kur Jo flirtas su nepažįstamosiomis… O kai pro šalį ėjo mergina apsivilkusi reklaminį kostiumą, Jis koketiškai pasako: “Gražus kostiumas, tau tinka”. Nu dar to betrūko, kas Jam darosi po paraliais, kur bent paprastas mandagumas pasimatymo metu? Nueiname į parduotuvę. Apsiperkame ko užkąsti. Einame link Jo buto. Kambariai gražūs ir tvarkingi. Matosi jog ruošėsi kaip reikiant mane sužavėti. Taigi kalbamės, juokiamės. Pasikviečia savo geriausią draugą su panele, palaikyti mums kompanijos. Atsivežė kaljano. Taigi traukiame visi paeiliui dūmą, atsidarome jų atsivežto sidro, ir tarsi susipažįstame visi iš naujo. Tarsi dingo Jo visas pasikėlimas, lyg būčiau klydusi dėl Jo. Man patinka, jog sėdi šalia manęs, ir savo draugams mane pristatė kaip artimą draugę. Atėjo vakaras, jiems jau buvo laikas važiuoti namo, likome dviese. Kad ir apsvaigę, tačiau visą visą naktį, atsisėdę vienas priešais kitą kalbėjomės… Nuoširdžiai ir paprastai, apie Jį, mane, gyvenimą, ekonomiką, politiką, gyvūnus ir daugelį kitų… Jis buvo toks atviras, nuoširdus, kad atrodė jog pagaliau radau tai ko visada ieškojau, t.y. Jo. Išaušo rytas. Ėjome bent šiek tiek nusnūsti. Po kelių valandų apie 10h kartu prabudome, kalbėjomės iki 12h, ir tada Jis pakeitė temą apie bučinius… Susilažinome jei Jį pirmą pabučiuosiu ir ištempsiu bent 5minutes, Jis man nupirks mėgstamų šokoladinių ledų. Apsimečiau jog dėl ledų galiu kad ir sielą velniui parduoti, išties tai tebuvo pretekstas, nes jau troškau pajusti Jo lūpų skonį. Taigi nieko nelaukusi įsisiurbiau į jas. Bučiavomės aistringai, neatitrūgdami vienas nuo kito, atrodė jog viskas maišosi aplinkui, pradėjau šnopuoti, jaučiau kaip drėgstu, norėjau tai sustabdyti, bet buvau bejėgė… Jis laikė mane stipriai, vis liesdamas pečius ir nugarą… Galiausiai rodosi po amžinybės trukusio mūsų liežuvių šokių atsitraukėme vienas nuo kito. Žvilgt į laikrodį, praėjo gerokai daugiau nei 5 minutes, o ištisos 2 valandos. Jis man prižadėjo galybę ledų. Kaip tarė taip ir padarė, nuėjome į miestą ir nupirko 2 blokus ledų. Gryžę isijungėme romantišką filmą, vienas kito glėbyje ir kirtome ledus. Po to apsikabinę užmigome, išaušus rytui teko važiuoti namo, nes savaitgalis jau baigėsi. Mūsų susirašinėjimai dar labiau sustiprėjo ir padažnėjo. Sekantis mūsų pasimatymas vyko pas manęs, Jis atvyko, atsibučiavome, ir jaučiau jog mes esame pora be jokių klausimų ir atsakymų. Mes abu puikiai tai jautėme. Taigi pas mane savaitgalį leidome iprastai, tiesiog gulėjome lovoje, nieko nedarydami, tik kalbėdami ir džiaugdamiesi vienas kitu. Po kurio laiko, užlipau ant Jo ir pradėjau karštai bučiuoti. Užsinorėjau Jo. Pradėjau imituoti judėjima ant Jo. Jam tai patiko, ir nesipriešino, judėjau vis labiau, jutau kaip Jo penis sukietėjo, ir Jis rėmėsi į mano makštį. Vis greitėjau, mane tai vežė, dar keli judesiai ir jis išsiliejo. Šiek tiek juokinga, nes Jam teko eiti pasikeisti apatinius, o aš su saviškiais sudrėkusiais sėdėjau ir masčiau ką daryti. Kai Jis gryžo nuėjau ir pati pasikeičiau juos. Atėjo vakaras, mes jau gulime lovoje, pradėjome glamonėtis, taip isijaučiame jog Jis išdrysta savo ranka stimuliuoti mano klitorį… Aš dejuoju, bet mintyse sakau sau jog dar ne laikas… Jis bando nuimti mano apatines kelnaites, tačiau pasakau: “Ne”. Jis greit it paklusnus šunytis atsigula į lovą, ir nusisuka. Tarsi gėda apima mane, lyg ir noriu Jo, bet nesuprantu kas darosi. Beje Jis taip pat nekaltas, galbūt mane tai ir stabdo, nes noriu, kad tai mums abiems būtų įsimintina ir gražu. Staiga paklausiu balsu ar Jis miega, deja… Miega. Užmiegu ir aš. Rytas. Pabundu pirma, ir vis mastau ko Jis tada norėjo, ar iš tiesų sekso… Taip Jo ir paklausiu o Jis paprastai atsako: „Aš tik norėjau Tau palaižyti”. Nusišypsau. Pradedu Jam bučiuoti kaklą, ausį, švelniai krimsteliu. Jam tai patinka, ir staiga tiesmukiškai paklausia: “Tai gal dabar nori?” Nieko neatsakau, tik nusišypsau. Jis palenda po anklode, nuima mano kelnaites ir pradeda laižyti, vos liežuvėliu dirgina mano klitoriuką, mane apima kažkas tokio nepaaiškinamo, taip gera jausti kažką naujo ir taaaip jaudinančio. Praplečia mano lytines lūpas, įkiša savo liežuvį į skylutę, imituoja tarsi darytų mane, įkiša vieną pirštą, po to antrą ir vis nesustoja man laižyti, aš suspaudžiu kojom Jo galvą, aš nebegaliu tverti, raitausi iš malonumo, kilsteliu sėdmenis, ir staiga štai… Pagaliau pajaučiu tą Didyjį gėrį. Jis išlipa lovos, eina nusiprausti. Gryžęs šelmiškai paklausia: “Kiek šiandien lūpų bučiavai? Aš tai 2.” Po to karto, nieko ispūdingesnio nebuvo, kol po 2 mėnesių aš vykau pas Jį. Štai mes pas Jį, valgome picą, geriame raudonaji vyna, bučiuojamės. Ir staiga suvokiu, jog šiandien pagaliau tai ivyks, esu pilnai isitikinusi, nori Jis to ar ne. Apie savo sumanyma nieko Jam nesakau. Jis pasiruošia i lova ir greit užminga, taip greit kad net manes iš po vonios nesulaukia. Isiuntu. Nuėjusi prie Jo pradedu bučiuoti Jo veidą, liesti. Jis pradeda šypsotis… Tyliai i ausyte sušnibždu: “Nori?”. Jis kiek sutrikęs ir užkimusiu balsu pasako: “Taip”. Suprantu jog Jis galvojo apie oralinį. Tačiau ne, šykart noriu rimčiau. Nueinu link savo rankinuko išsiimti prezervatyvo, Jis pavymui klausia, ką ten darau, atsakau: “Juk mum nereikia vaikų, tiesa?” Tyla. Jis šito nesitikėjo. Staiga, suglumęs klausia: “Tu čia rimtai?” Užlipusi ant Jo sakau: “Negi šitaip juokaučiau?” Ir pradedu Jį liesti bučiuoti, vienas kitą nurengiame. Tačiau nenoriu jog per pirmą kartą būčiau ant viršaus, tad pasakau: „Jei nori, lipk ant manęs, ir atliekame tai taip kaip priklauso“. Jis paklauso. Bando ieiti, bet nesėkmingai. Paprašo jog
Pati ikiščiau Jo penį kur reikia. Pataikau į skylutę, ir staiga toks nežmoniškai skausmas persmelkė mane, jog ašaros savaime pradėjo riedėti, norėjau baigti tačiau jis toliau judėjo, o aš kentėjau sukandusi dantis, galvodama, jog privalau pabaigti tai ką pradėjau. Jis vis greičiau judėjo manyje, galiausiai pati savaime pradėjau tankiau alsuoti, dar po kiek laiko net pajutau jog man ištiesų yra labai gera. Jausti Jį savyje, ir žinoti jog mes vienas kitam esame pirmieji. Kai baigėme, kartu nuėjome i vonia išsimaudyti. Gryžę užmigome apsikabinę… Toks mano pirmasis kartas. Čia galite nustoti skaityti, nes toliau rašysiu kaip mudviem sekėsi po to. Taigi, birželio mėnesi atvykau pas Jo savaitei, ir visas dienas nieko nedarėme tik mylėjomės, karštai, aistringai, užvedančiai. Jaučiau jog beprotiškai Jį myliu, ir jei Jis staiga dingtų iš mano gyvenimo, nusižudyčiau. Taigi, vasaros vidury pribrendome išbandyti ir analinį. Jam sunkiai sekėsi įkišti, o man skaudėjo kur kas labiau nei per pirmąjį kartą. Po visko, buvo kraujo, kelias dienas skaudėjo kai vaikščiojau ar sėdėjau. Jis labai išsigando kai tai Jam papasakojau. Rūpinosi bei prižiūrėjo mane. Tačiau jau po savaitės galėjo laisvai ir nevaržomai mėgautis šiuo seksu. Galiu pasakyti jog tik analinis man suteikė galybę kartų neisivaizduojamo gėrio orgazmo kurį sunku apibūdinti žodžiais. Labiausiai patiko kai vieną vakarą Jis išėjo maudytis ir palindo po dušu o aš tyliai atsekiau iš paskos ir kai Jis buvo nuogas nusirengiau ir apkabinau Jį iš nugaros. Jis krūptelėjo ir staigiu judesiu atsuko i save. Aistringai bučiavomės, o dušo srovė plovė mudviejų įkaitusius kūnus. Jis priklaupė ir pradėjo laižyti… Atsistojo, tada pajutau jog mano eilė… Lėtai nusileidau Jo šlapiu kūnu, ir paėmusį Jo penį į rankas pradėjau bučiuoti, laižyti, galiausiai čiulpti… Neleidęs pabaigti iki galo, pakėlė mane, ir atsuko mano nugarą į save. Lietė užpakaliuką, paėmė dušo želė, ir įsipurškęs Jos į ranką švelniai ištrynė išangę, o tuomet tvirtai suėmęs mane už klubų energingu judesiu įėjo į mane. Judėjo pasiutusiai, o vanduo vis tekėjo, jutau ji visur… Buvo taip gera, jog akimirkai tarsi atsijungiau ir nebesuvokiau kur esanti, spėjau pajusti net kelis orgazmus iš eilės kol Jis baigęs, isiliejo ant užpakaliuko. Po to karto nieko įpatingo nebuvo. Bėgant vasarai mūsų santykiai vėso, sekso mažėjo… 5 draugavimo mėnesį kažkas pasikeitė, atšąlo jausmai, tai buvo abipusis jausmas, pradėjom vienas kito nekesti, jis man tavo šlykštus, jaučiau tokią stiprią neapykantą jam liečiant mane, jog taip ir norėdavosi jį mažų mažiausiai sumušti… Taigi, vasaros pabaigoje buvo mano gimtadienis, jis mane pasveikino. Kaip tik tą dieną skaičiau jog norint suvilioti vaikiną jog visą gyvenimą nepaleistų reikia įlašinti savo mėnesinių kraujo į jo gėrimą. Tačiau… Tą akimirką buvau tvirtai užtikrinta jog mes sukursim šeimą (meilė ir neapykanta maišėsi tarpusavyje). Taigi nieko nedariau. O po trijų dienų sulaukiau… Jis mane metė! Įstojau studijuoti didmiestyje… Mokslai, naujos pažintys, ir vis ryškėjanti depresija… Nesuvokiau kas man darosi, akimirką jį keikiu, prakeikiu, kitą rašau jam ilgiausias litanijas su maldavimais gryžti… Žeminausi. Ištisą rugsėjo mėnesį, kol galiausiai Facebook’e, pamatau jog jis draugauja su kita… Alkoholis, diskotekos, paranoja, paskaitų nelankimas, neaiškios mintys… Viskas sukosi galvoje. Atsirado draugas, po kelių savaičių metė, dėl neprognozuojamo charakterio, tačiau man vienodai, nes man reikia JO tik JO. Nusprendžiu jį susigrąžinti su magija, tad kreipiuosi į Lietuvoje skandalais pagarsėjusį Aleksėjų Šiškariovą (ir kodėl tuo metu labiau tuo aferistu nepasidomėjau?). Jis išburia ateity, tačiau pasako, jog nemato Jo mano gyvenime… Ruošiuos išeiti o jis sustabdo ir pasiūlo išeitį iš keblios padėties… Jis neva galintis padėti, žinoma ne už ačiū. 200 litų prieš, ir 200 litų po. Na pamaniau, jei siūlo ir po, buvau įsitikinusi jog nemeluoja ir man gali padėti. Palikau jam mudviejų nuotrauką… O tada ir prasidėjo. Jis sakė jog burs 40dienų. Ir kaip Dievą myliu, aš tai jutau. Sapnavau šlykščiausius sapnus, pradėjo vaidentis netgi tame barake kuriame su merginomis gyvenau. Vieną dieną kaip ir kasdien nėjau į paskaitas, po pietų užmigau ir mane kažkas pradėjo smaugti, rankomis daužiau į sieną, atbėgo merginos ir padėjo man… Nuo tada man pradėjo čiuožti stogas tiesiogine ta žodžio prasme. Gėriau ivairius vaistus nuo depresijos, maišiau su alkoholiu. O jis kaip negryžo taip negryžo. Nuėjau pas kitą būrėja, ji ramiai pasakė, jog jis ir negryš nes mane išdūrė. Paskambinau tam Aleksėjui ir pasakiau jog jis aferistas, tai jis taip užrėkė, jog mudviejų nuotrauką idės i kapa ir ten užkas, ir kartu mirsim… Atsiprašinėjau, atleido, ir pasakė jog nevalia juokauti su juodaisiais magais. Naktim ir toliau atrodė jog mane lanko kažkokios dvasios. Viena vakara drauges pasiūlė i kluba eiti, sutikau, prieš tai išgėrusi begalo daug tablečių, o klube išgėriau ir baltos, alaus ir sidro. Kai išėjau i lauka, kritau… Iškvietė greitąją, tuomet naktis blaivykloj. Norėjo kviest farus jog nufilmuotų mane, tačiau ačiū Dievui, apsigalvojo. Nors buvau lengvoj komoj, viską puikiai atsimenu. Kai praėjo 40 dienų terminas, jis negryžo vėl paskambinau tam magui, jis pasakė, jog gryš tačiau dabar jis neva mato jog esu prakeikta, tiksliau ne aš viena o visa mano giminė, ir jei noriu jog jis nuimtų tą prakeiksmą turiu sumokėt 120 litų. Sutikau, jis paėmė mano ranką pasakė, Imk. Išėjau i lauką, turėjau kryžkelėj išmesti jo monetą, o gryžus namo išsimaudyti druskos vonioje tai neva padės. Kitą dieną buvo taip blogai, jog nuėjau į bažnyčią. Pasidarė geriau. Tačiau neilgai. Tuomet atsitiktinai internete radau jo sesės Natalijos duomenis, susisiekiau. Paaiškėjo jog aš ne pirma apkvailinta Aleksėjo. Nuėjau pas jos. Išbūrė mane. Pasakė, jog Jis tikrai nebuvo ir nebus mano. Tačiau pasiūlė gražint Jį už dyką, o kas man, sakau, tai grąžink. Praėjus keliems mėnesiams jis negryžo, o toliau draugavo su ta mergina. Atėjo nauji metai, sužinojau jog mane išmeta iš kolegijos. Turėjau pasirinkimą arba išeiti arba pasiimti akademines atostogas. Pasirinkau antrąjį variantą. Ir galiausiai atėjo naktis, kai man protas taip susisuko, jog nakti kalbėjau nesavu balsu, grasinau kambariokėms susidorojimu ir negirdėjau jų… Tai jų žodžiai, nes pati to nepamenu… Pamenu tik tai jog iškvietė greitąją, o aš kraujavau… Tiesa rankas ir prieš tai bandžiau pjaustyt, tik nesėkmingai. Tačiau tąkart kraujavo nosis, lūpos, ir… Prasidėjo mėnesinės. Suleido vaistų, norėjo vežti į ligoninę. Atsisakiau, pasakydama jog gryžusi namo tenai atsigulsiu. Kai gryžau nuėjau pas gydytoją. Konstatavo sunkią depresiją. Šių metų sausio 5dieną, prigėriau tiek vaistų jog man iškvietė greitąją, išvežė tiesiai į “psichuškę”. Pagulėjau ten 2 savaites, net nieko nepamenu, nes ten visus pripumpuoja vaistais jog tik miegotų ir daugiau nieko neveiktų. Pradėjo augti svoris, nes kai išrašė namo, davė vaistų kurie beprotiškai kelia apetitą. Taip per 3 mėnesius, priaugau 26 kg. Kai jau atrodė jog nebegali būti blogiau, jis susižadėjo su ta mergina. Nusprendžiau jį paleisti… Nuėjau išpažinties. Palengvėjo. Daug verkiau. Kentėjau. Natalija išpeikiau ir pasakiau, jog nebeskambintų man, ji nesuprato kodėl, ir pasakė jog tas Aleksėjus su žodžiu Imk ir paduodamas ranką, ileido dali savo blogio i mane, todėl man taip ir nesiseka. Bet man buvo vienodai… Nes taip atsibodo, melas, pinklės, apgavystės. Kad ir kaip sunku buvo nusprendžiau stotis ant kojų. Prieš mėnesį mano gyvenime atsirado naujas vaikinas, kuris mane myli mane tokią kokia esu, žino visą šią istoriją, ir nori mane vesti… Jis mane įsimylėjo per savaitę, be jokių burtų! Aš jį taipogi… Vakar sužinojau jog anas vaikinas vedė tą merginą… Bet man jau širdies nebeskauda, nes paleidau jį. Ir atgailavau sekmadieniais Dievo atleidimo. Atrodo, jog jis išgirdo mane, nes gydytoja pasakė, jog man nebereikia vaistų, lankausi pas psichologą, bendrauju su senaisiais draugais kurie neleidžia liūdėti, rūpinuosi aplinkiniais bei savo mylimomis katėmis kurių turiu 5. Tiesa su svoriu… Prieš 2 savaites pradėjau intensyviai kasdien sportuoti bei suderinau mitybą, pasirinkau fitnesą, nes riebaliukai dega, o raumenukai stangrėja. O su tais visais burtais… Kam jų, po velnių? Merginos nepasiduokite manipuliacijomis, ir patikėkite manimi, po nakties visada ateina diena, negreit, ne iš karto, tačiau ateina. Tikėkite! O Aleksėjui noriu pasakyti, jog jis dar stos dar prieš Dievo teismą, ir dar gaus tai ko nusipelnė. O dabar stengiuosi skleisti gėrį aplink save. Svarbiausia pokyčius pradėti nuo savęs.
. Noreciau rasti bendraminciu , gal yra tokiu pat kurios buvo mano vietoje arba kaip mano seser siuo atveju . 
M+M
