Esu 17-likos metų, vis dar skaisti mergina, ne ne todel, kad esu negraži, bet todėl, kad dar neradau savo tikrosios meilės. Man meilė- dar neatrastas pojūtis, niekada to jausmo nepatyriau ir baiminuosi, kad nepatirsiu… Dauguma vaikinu, iš mano draugų rato yra bandę mane “kabinti”, bet aš visada atasakau, kad nieko nebus,nes dar nepasiruošusi tam, nors iš tikro visada galvoju, kad jiems patinka mano didelės ir stangrios krūtys, bet ši istorija , ne apie tai. Vakarais dažnai mėgstu paskaityti jūsų istorijas ir labai susijaudinu ir sudrėkstu, tada pasijamu savo jorkšyriuka ir ji mane patenkina, man tai labai patinka, bet po visko jaučiuosi labai prastai, nieko verta. Taip pat turiu gerą draugę su kuria dažnai pasilaižom ir kartais noriu iš jos daugiau, bet susilaikau… Taigi esu pasiruošusi santykiams normaliems, bereikia tik sulaukti:) Dabar žinau pasipils daugybę komentarų, kad klaidų daug, bet man nesvarbu, ir taip pat žinau, kad visi ateina i šį tinklapį paskaitinė nešvankybių, o mano istorija, net nėra apie pirmą kartą, bet paliko gera išsikalbėti.
Meilė?- ne , nemačiau…
1