kai prisimenu savo pirmąjį kartą, net pats sau pavydžiu 
tiesiog tai buvo kažkas nepakartojamo, ir nemanau kad kada nors vėl pasieksiu tokį malonumą, kokį jaučiau tą vakarą.
šią vasarą mano geriausias draugas suirganizavo vakarėlį, liaudiškai tariant – tūsą. jo butas nemažas, keturi kambariai, o tėvai išvažiavo į draugų vestuves visam savaitgaliui. kaip gi neišnaudoti tokios progos?
žmonių susirinko kiek daugiau, nei buvo kviesta – kažkas atsivedė draugų ir panašiai.
žodžiu, niekuo nebuvo ypatingas tas vakarėlis, nebent tuo, kad viskas tipo buvo surengta dėl trijų žmonių – dviejų mergino ir bachūro, kurie jau pora metų gyvena ir dirba/mokosi Didžiojoj Britanijoj. tai maždaug jiem buvo skirtas didžiausias dėmesys, nes jie po savaitės berods turėjo vykt atgal į D.Britaniją.. sugalvojom juokingų (nors ir šiek tiek tūpų) užduočių ir panašių nesąmonių, kad būtų iš ko pažvengt bet po poros valandų, kai du trečdaliai gėrimų jau buvo išgerti, visiem buvo dzin kas čia vyksta, svarbu gert, šokt, kabint mergas ir šiaip tūsintis.
aš jau buvau bekalbinąs simpatišką tamsiaplaukę, kai jai pasidarė bloga ir ji nuvarė į tūliką išsivemt. nu žinot kaip būna su tom 15kinėm.
kadangi buvau palyginti su aplinkiniais, ganėtinai blaivas, nuspyriau tuščią mandarininės Sobieski butelį, pasipainiojusį po kojų ir nuėjau į kitą kambarį paieškot alaus. va tada viskas ir prasidėjo…
vos atvėrus duris pamačiau neįtikėtiną vaizdą. ne nu jūs rimtai manim nepatikėsit. jei esat labai skeptiški ir nepatiklūs, toliau galit ir neskaityt.
ant lovos gulėjo dvi merginos, kurios laižėsi, vienos merginos ranka buvo po kitos sijonu. kaitinantis vaizdas. jos, mane pamačiusios, nusišypsojo, priėjo šalia, uždarė duris. aš sulemenau kažką panašaus “tai gal aš paliksiu jus vienas”, bet viena iš jų (vardu Solveiga) man švelniai užčiaupė burną ir už rankos nusitempė į lovą. tiesą pasakius nežinojau kur dėtis. mano daikčiukas atrodė, suplėšys džinsus, bet man pačiam buvo kiek nedrąsu kažką jom sakyti, ar tuo labiau daryti. Solveiga paėmė mano delną, lyžtelėjo pirštą ir su juo palietė TEN, apačioje. iš pradžių švelniai pasukiojo palei klitorį, o vėliau iš lėto įstūmė TEN gilyn. jaučiau kaip ten šilta ir drėgna. matyt jos draugei (nepamenu jos vardo, vadinkim ją tiesiog šviesiaplauke), buvo nuobodu tiesiog stovėti šalia. ji atitraukė mano ranką nuo Solveigos ir pradėjo su ja laižytis. dieve, kaip aš norėjau atsidurti tarp jų! tačiau neteko nusivilti tokiu šviesiaplaukės veiksmu, jos kairė ranka atsegė diržo sagtį, džinsų sagą ir suėmė mano nerimstantį daikčiuką į savo švelnų delnuką. žinokit jausmas, kai tai darai ne pats, o mergina, yra kokį šimtą kartų dieviškesnis! kol jos ranka rado kelią mano daikčiuko link, Solveiga nesnaudė. ji nusivilko savo bliuskutę, liemenuką, atsegė blondinės marškinius ir siurbte įsisiurbė į nedidukes jos krūtis. tuomet liežuviu pradėjo slinkti žemyn jos kūnu, atsiklaupė ir pabučiavo TEN. ir dar kartą pabučiavo. palaižė. pradėjo darbuotis pirštu. blondinė atsiduso. tas atodūsis iš jos putlių lūpų nuskambėjo taip užvedančiai! po akimirkos šviesiaplaukė atsiklaupė ant lovos, išrietė į užpakaliuką, o Solveiga išskėtė savo ilgas kojas tiesiai prieš josios veidą. man neliko nieko kito, kaip tik pakelti pakelti užpakaliuko savininkės sijoną ir įsiskverbti. judėjau vis greičiau ir greičiau, tuo tarpu blondinė liežuviu ir pirštais teikė malonumą aikčiojančiai Solveigai. tikriausiai kiti girdėjo šituos garsus, bet arba nieks neužėjo, arba buvo užėjęs, tik aš buvau taip užsikaifavęs, kad negirdėjau nieko aplinkui, kaip tik jų dviejų dejones ir iš kito kambario dundačią muziką.
kai baigiau, jos abi apsikabinusios gulėjo šalia, dar paglostė viena kitą. atsisuko į mane ir kažką sušnibždėjusios nusišypsojo ir pabučiavo. užmigau.
ryte pabudau lovoje, ant grindų gulėjo klasiokas su pustuščiu alaus buteliu rankoje. jam koma. tų merginų nebebuvo. matyt, išdūmė dar paryčiais. tiesa, jos ir buvo tos dvi, dabar besimokančios Anglijoj, tad taip daugiau jų ir nesutikau.
su skaudančia galva nelabai galėjau patikėt vakarykščiais nuotykiais, tačiau šalia gulintys džinsai, šalia durų besimėtantis mandarininės Sobieski butelis ir lūpdažio likučiai ant paklodės ten, kur vakar regėjau Solveigos tarpkojį, mane įtikino.
beje, galbūt ateinančią vasarą jos vėl atlėks į Lietuvą draugų aplankyti… 