Ziuriu i tave paskutini karta. Skamba daina:”This year’s love had better last…” Noriu paskutini karta paragauti tavo lupu skonio, pajusti tavo kuno kvapa, pajausti tavo kuno siluma. Ar tikrai to noriu? Kam veliau save kankinti prisiminimais, kam prisiminti paskutinia nakti kartu, paskutini bucini, paskutini prisilietima. Kam tave sapnuoti naktimis ir gyventi prisiminimais ir svajonemis, kurios niekada neissipildysim, nes tu nebusi mano… Bet tai tavo pasirinkimas, ir tik nesakyk, kad as taves nesuprantu ir nesakyk, kad manes nemyli, nes nepatikesiu. Matau kaip nenori, kad iseiciau, jauciu kaip virpi nuo mano buvimo salia. Kiek laiko liko iki lektuvo skrydzio? 20 valandu, lygiai 20 valandu. Galeciau palinketi tau sekmes ir iseiti, bet negaliu, noriu tu 20 valandu su tavimi, nors puikiai zinau, kad jos prabegs kaip akimirka, taciau isnaudosiu paskutines akimirkas, kurias dar galiu praleisti su tavimi. Prieinu ir apkabinu tave. Tu visa drebi. Svelniai paglostau tavo plaukus ir raminanciu balsu bandau tave itikinti, kad viskas bus gerai, nors vargiai pats tuo tikiu, taciau privalau patiketi, nes be savo sunaus tu nebusi laiminga su manimi, juk jis brangiausias zmogus tavo gyvenime. Uzteks liudeti, mes juk dar turime laiko. Kvieciu taxi paslaptingai sypsodamasis ir nieko tau nesakydamas. Vaziuojam iki mano namu. Matau, kad visa tai tave intriguoja. Pasiimam mano masina ir vaziuojam tik man vienam zinoma kryptimi. Bet tu greitai susivoki link kur judam, kai as pasuku link autostrados, vaziuojam i pajuri, atspejai Prisimeni kaip mes susipazinom? Prisimeni kaip bevaiksciojant pajuriu smelyje rasiau tavo varda ir piesdamas sirdele pasakiau, kad tave myliu… Prisimeni kai paklausiau ar teketum uz manes ir nors tu juk dar nebuvai issiskyrus, bet nesuabejojus ne akimirka pasakei TAIP… O dabar atejo tai graziai pasakai pabaiga, bet paskutinia nakti noriu isgyventi viska su tavim kartu ko dar nespejom ir nebespesim… Kelios valandos ir pasiekiame keliones tiksla. Ziema, pajuryje zmoniu nedaug, brendam per sniega susikibe uz ranku, krenatam besibuciuodami i pusni, krykstaujam uzsimirse kaip vaikai, mes abu taip dievinam jura. Siek tiek pavarge ir suslape nuo sniego griztam i viesbuti. Slapi rubai pamazu dingsta nuo musu kunu. Pasiulau karsta vonia, tu linkteli galva ir po 10 minuciu mes jau mirkstame putose. Saldziai buciuojam vienas kita. Mano rankos slysta tavo kunu. Jauciu vis greitejanti tavo sirdies plakima, alsavimas dazneja. Glostau tavo pecius, nugara, buciuoju kakla, glamoneju krutis. Paimu tave ant ranku ir is vonios persikeliam ant placios lovos. Tavo slapi plaukai atrodo begalo seksualiai. Ziuri ir ryji mane zvilgsniu. Tavo lupos siek tiek pravertos. Jaudini mane, begalo jaudini. Buciuoju tavo pilvuka, leidziuosi zemyn, glamonedams slaunis liezuviu jaudinu tavo klitoriu. Liezuvelis slysta vis giliau ir vikriau skanaudamas tave visa. Pakylu aukstyn ir vel griztu prie tavo lupu. Letai ieinu i tave. Kunai isitempe kaip stygos, judesiai leti, bet gilus, vis greiteja. Apsikabini mano kakla ir parverti mane ant nugaros nepaleisdama lupomis mano lupu. Dabar situacija valdai tu. Nori, kad kuo giliau i tave isiskverbciau. Ritmas vis greiteja, dar keli gilus judesiai ir tu jau palaimos virsunej, baigiu ir as. Fantastiskai gera su tavim. Kunai pamazu rimsta, atsiguli ant manes, galva padedi man ant krutines, girdi kaip smarkiai plaka mano sirdis. Palendam po dusu, esam arciau nei arti vienas kito. Apgobiu tave dideliu placiu ranksluosciu ir griztam i lova. Uzsnustam valandai ar dviems. Pazadini mane buciniu. Zvilgteriu i laikrodi, iki skrydzio liko vos 7 valandos. Nesakom vienas kitam ne zodzio, lupos iesko tavo lupu, kunas troksta tavo prisilietimu. Gera laikyti tave savo glebyje, noretusi, kad si akimirka testusi visa amzinybe… Laikas, laikas i Vilniu. Tylime visa kelia. Jauciu tavo zvilgsni, sakai, kad nori atsiziureti i mane, kad beprotiskai gera i mane ziureti. Nenori, kad lydeciau tave i orouosta, kad nesugebesi ilipti i lektuva jei ten uz stiklines sienos matysi mane, bet as labai prasau leisti tave nuvezti. Laukiu automobilyje kol susikrauni paskutiniuosius daiktus. Oro uostas, tau jau reikia eiti. Paskutiniai zodziai…
- As mylesiu tave amzinai, – pasakau as ir stipriai apkabinu tave.
Viskas, tu paluzti, nebegali tvardytis ir asaros pacios liejasi skruostais… Pakeli galva, paziuri i mane, bandai dar kazka pasakyti, taciau zodziai stringa gerkleje, paleidi mano ranka ir nuskubi pro vartus, kurie skirti tik keleiviams . Palydziu tave akimis. Atsisuki paskutini karta ir pamatai spindincius kristalelius mano akyse. Po akimirkos dingsti uz kampo, o as griztu i laukimo sale ir prilipes prie stiklo dar bent pusvalandi ziuriu i tavo lektuva kol jis pajuda, pakyla ir dingsta is horizonto… Tustuma, begaline tustuma. Dar ilgai sedziu automobilyje drebanciom rankom, galiausiai griztu namo ir krentu i lova troksdamas uzmigti ir niekada nebeatsibusti…
P.S. Tai buvo mano paskutinis kartas su ja. Ji isskirido i Cikaga, kad galetu rupintis savo sunumi. Jos vyras itakingas zmogus, teismas po skyrybu vaiko globa skyre jam, o jis iskele salyga, kad jei ji sugris pas ji, gales gyventi salia vaiko…