‘Hey, mažute! Šiandien jau pusantrų metų, kai mes kartu! Taip kad sveikinu iškentus :* myliu tave :*’- rytinis sms’as nuo Tavęs. Heh, net aš pamiršau, kad šiandien jau pusantrų metų kai mes kartu. Bet ačiū, kad pameni visas smulkmenas ir visas mums svarbias datas. ‘Ačiū, saule, tave taip pat 
* atvažiuoji šiandien?’
‘Būtinai, kur keliausim?’
‘Prie nemuno, pasiilgau vandens 
‘
Vakaras. Žinau, kad tu jau pakeliui. Laukiu. Sms:
‘Nu su tavo ruošimuosi, tai jau sakau, kad jau vietoj.’
‘ok.’
Išbėgau. Jau stovėjai kieme ir junginėjai muziką. Na taip, aš vėluoju kaip visada.
-Laba.
-Vėluoji, zuikeliau.
-Tu vis tiek mane myli.
Bučinys ir keliaujam prie nemuno…
Kelias nėra jau toks tolimas, bet vis tiek laiko mažėja…
Jau prabėgo gerų pora valandų kai esame kartu, bet man vis vien tavęs negana! Ir tu pradedi pati skaudžiausią mūsų pokalbį…
-Žinai, šiandien jau pusantrų metų, kai mes kartu, bet mums dar nebuvo to mūsų pirmo karto…
-Tu gi pats kuo puikiausiai žinai, kad aš to bijau…
-Žinau, bet amžinai gi nebijosi… Geriau pamąstyk apie tai.. Vis dėl to, mes abu jau seniai nebevaikai… Tau 17, man-20… Gal vis dėl to, jau vertėtu pradėt mąstyt apie tai…
Aš žinau pati, mes ne vaikai, bet nuo pasekmių ir suaugę neapsaugoti. Kad ir kaip bandyčiau pasiryžti tam, aš bijau.
-Pamąstysim..
Nukrypsta tema kitur, kažkur tolyn, tema apie pirmą mūsų kartą taip ir lieka pamiršta. Ačiū, kad mane supranti dėl to.
Nuėjom atsisėsti į automobilio galą, prasidėjo tie labai jau aistringi bučinukai… glamonės…
-Tik ne šiandien.- pasakiau.
-Nu kaip tiktais nori.
Dar truputi pašnekėjom, pasijuokėm ir išvykom namo…
Važiuojant namo masčiau apie tai, bet aš tiesiog negaliu, aš tam jaučiuos nesuaugus ir visiškai neatsakinga, dar plius visos tos pasekmės, kurios gali būti… Tai amne per daug gasdina..
********
Po poros dienų mes ir vėl kartu, vėl toj pačioj vietoj, kaip visada. Žinojau kas gali įvykti, vis dėl to tai mano paskutinė diena Lietuvoj, nakti išvykstu atgal, ten kur ir priklausau.
Nebešnekėjom apie tai, tu žinojai, kad man ta tema nepatinka, ir todėl retai drįsdavai apie tai šnekėt.. Dabar apie tai pradėjau aš..
-Praeitą kart kai šnekejai apie tai, supratau, kad tiesą sakai. Keista, kai mes šitiek kartu, bet nieko tokio dar nesam bandę. Tuo labiau tu, tau juk jau 20.
-Nesvarbu kiek man, gerbiu tave ir tavęs neverčiu. Nenoiu, kad būtų tai tik iš vienos pusės, noriu, kad abu to norėtumem, o ne aš vienas. Taip kad, jei nenori tu- nenorėsiu ir aš.
-Bet aš noriu.
Tu likai be žado, kaip ir visada, kai ką nors padarydavau/pasakydavau, ko tu labiausiai nesitiki.
Po valandos ar po kelių, mūsų aista sustiprėjo, ji pradėjo lietis per kraštus. Na tai, kad mes automobilio gale, svarbu, kad mes kartu! lKeletą kartų pakartojai, kad labai mane myli, atsakiau tau tuo pačiu. Mes mylim, ir to mums niekada nepavyks nuslėpt.
Pradėjai man segti marškinėlius, ne, nesustabdžiau, atvirkščiai, pajutau ‘extreem’a’. Nuvilkau nuo tavės ir tavuosius. Mmmmm… Tu toks žavus be jų. Dideli raumenys ir plaukai žemiau bambos… Mane tai jaudina.
-Galėtum greičiau pradėt kelnes mauti.
Nusijuokiam abu.
-Nevadovauk, šiandien aš čia vadas.- pasakiau.
Pradėjom mauti kelnes abu tuo pačiu metu. Tai vyko pernelyg lėtai, bet meilėje laikas neskaičiuojamas, jis tiesiog sustoja.
Kai buvom jau nuogi, sustabdei visas glamones, užsidėjai prezervatyvą. Pareini atgal pas mane. Mmmm, Tu toks gundantis…
Pabučiavai..
-Viskas bus gerai, mažyt, myliu tave.
-Aš ir tave.
Ir jis pradėjo skverbtis į mane.
-Au!
-Skauda?
-Jau praėjo.
Ir lėtai pradėjai judėt. Toks nežmoniškas jausmas. Šiurpuliukai einantys per visą kūną.
Tu ir vėl pasakei, kad myli. Myliu ir aš tave!
Tavo judesiai, man kėlė didžiuli malonumą. Kuo tolyn, tuo vis spartinai savo judesius, jautei, kad palaimos viršūnė jau netoli. Tavo judesiai darės vis labiau pažįstami… Truputi pristojai..
-Tęsti?- paklausei.
-Tęsk.
Ir toliau ėmiai viršų. Ir vėl tavo greitėjantys, lėtėjantys judesiai. Aš jaučiu, kad man jau netoli pabaiga. Ir ji jau čia. Pasigirsta mūsų abieju aimanos. Baigia. Pradedi mane bučiuot.
-Myliu tave, gyvenime mano.
-Aš ir tave, džiaugsme mano.
Bučiavomes, kad supratom kiek valandų, kad ir mums jau reikia kilt namo.
Pirmiausai, nusiėmęs prezervatyvą, patikrinai ar neplyšo. Ačiū tau, viskas buvo gerai.
Apsirengęs, apkabinai mane ir vis kartojai, kad myli.
Aš žinau, žinau tavo jausmus man ir tu žinai manuosius Tau. Jie niekada nesibaigs, nes mes nesam vienas kito gyvenime- mes esam vienas kito gyvenimas. Myliu Tave ir visada mylėsiu :**