Naa, pradėkim nuo to, jog man iki šiol yra skaudu… Gyvenimas iš manęs nežmoniškai paprikolino, nors man tik 16 metų ir visas mano gyvenimas prieky, bet aš jaučiuosi sulaužyta ir.. Uff… Na tiek to, prie reikalo pereinam ir jūs viską suprasite.
Tai va 2012metų vasarą internete susipažinau su vaikinu, kažkaip pradėjom susirašynėt, apsikeitėm numeriais. Iš pradžiu jis man nekrito į akį.. Tiesiog bendravau kaip su paprastu vaikinu ir tiek.. Naaa, jis man kiekvieną rytą skambindavo, kadangi vasarą jis dirbo ir žadindavo mane, kalbėdavomės su juo valandomis, vėliau stengiausi vengti jo skambučių. Išėjo taip, jog jis man meilėje prisipažino nors dar nesimatėme. Nesupratau, kaip galima pamilt žmogų net nematęs jo.. O jis atsakė, jog jam išvaizda nėra svarbi, svarbu kaip žmogus bendrauja… Pagalvojau well, okay… Na taip nesimatant jis nusprendė, kad mes esame pora.. Nieko jam nesakiau, nesipriešinau, tik jaučiau, kad kuo toliau tuo labiau mane traukia prie jo. Vėliau rugpjūčio mėnesį išvažiavom su drauge prie jūros ir mes buvom ten 1sav., per tą laiką tikrai labai jo PASIILGAU (bet mes iki šiol nesimatėm), pajaučiau tą atsumą tarp miestų na ir va, grįžau aš į Vilnių ir norėjau jį labai pamatyt, tad susitikom…
Buvo nuostabu. Susitikę mes nuėjom į tokį a le parkelį, į parką ėjome vienas šalia kito, neėmė manęs už rankos ir aš pati to dar nenorėjau.. Na tai žodžiu nuėjome į parką ir ten atsisėdom ant suoliuko po medžiu, buvo vakaras, saulė jau leidosi, o mes sedėjome kalbėjomės apie viską.. Jis paėmė mano ranką, glostė ją švelniai, žiūrėjo į mane savo nuostabiomis rudomis akimis.. Bet aš nejaučiau, kad myliu jį taip, kad achhh… Tą patį vakarą jis mane netikėtai pabučiavo ir aš pasijutau nekaip, bet buvau sužavėta. Vėliau jais lydėjo mane į stotelę ir dar susitikom su juo draugais, pasibuvom truputuka su jais.. Ir jau įsėdom į autobusą, jis anksčiau išlipo, o man dar liko kelias stoteles važiuot. Naaa, kitą dieną jis man pasakė, jog jo draugai pasakė, kad aš graži, jog jam pasisekė ir blah blah blah… Taip ėjo laikas ir aš pajaučiau, kad nieko stipraus jam nejaučiu, mažai susitikinėjom ir aš jam pasakiau, kad laikas išsiskyrt..
Taip prasidėjo mokslo metai, mano gimtadienis, kaip tik suėjo 16 metų (jam buvo 17, dabar jam 18).. O aš vaikštau į lietuvių korepeticijas, lankau jo mokykloje.. Na ir taip vieną dieną einu, užeinu į mokyklą jau, klausausi muzikos pasuku galvą ir žiūriu jis sėdi.. Nuo to viskas pasikeitė, vduje viskas apsivertė… Visas 45min, nesiklausiau mokytojos, tik apie jį galvojau. Pasibaigė pamoka ir parašiau jam… Jog ilgiuosi jo, labai ilgiuosi… Jis atrašė, kad irgi ilgisi, jog mes neišskiriami, kad esam nuostabi pora.. Na ir kaip jis supratot, taip mes vėl pradėjom draugaut.. Vėliau pastebėjau jog jis pasikeitė, vėl mažai bendravom.. Jis pasakė, jog nori padaryt pertrauką..Buvo sunku, supratau, kad jau galas.. Pasakė, kad nežino ar myli mane, ar tai ‘prašla lyubov zaviali pamidory’ ir jam reikia laiko.. Mylėjau jį ir myliu dabar, bet tada buvo sunku, draugai padėjo išlikt savoj vietoj. Naaa tai paliko žodžiu jisai mane, retkarčiais stotelėj susitikdavom netyčia jis paklausdavo kaip aš, ar turiu vaikiną.. O aš visalaik šypsodavausi, nerodžiau, kad man sunku, kad negaliu be jo..
Taip ėjo laikas ir vat jau buvo lengviau ir jis man parašė gruodžio 30 dieną.. Pasakė, jog nori susitikt ir būti vėl pora, jog negali be manęs, padarė didelę kvailystę. Apsidžiaugiau, bet širdis vistiek nerimavo… Na ir va, jau gruodžio 31 diena, nuvažiavau su savo draugais naujųjų švęst. Apie 24h nakties jis mane pasiėmė su mašina, teko draugams pameluot, jog važiuoju pas giminaičius trumpam, o 2-3h nakties grįšiu… Nuvažiavom su juo prie forum palace į parkingą, ten sedėjom, bučiavomės, kalbėjomės, jis žiūrėjo į akis ir sakė, kaip mane myli, tačiau aš tylėjau ir neatsakinėjau jam. Atsisėdom ant galinių sėdynių ir ten jis mane paguldė, pats buvo virš manęs, prilaikė mane, bučiavo kaklą (o taip be galo mane užveda) stengiausi priešintis, bučiniai darėsi vis karštesni.. Greit apsikeitėm, jis atsisėdo, o aš jam ant kelių ir tuoliau bučiavomės.. Taip išgirdom fejerverkus, supratom, kad jau naujieji.. Jis mane pasveikino ir pasakė jog sugalvojo norą, kad mes visalaiką būtumę kartu.. Jis norėjo tai padaryt tą patį vakarą, bet aš pasakiau ne, nes bijau. Jis suprato ir neskubino manęs..Na ir poto aš grįžau pas draugus.
Susitikinėjom beveik kiekvieną dieną (buvo žiemos atostogos). Važiavom į forum’ą. Ten buvo nepakartojama, nieko nereikėjo daugiau.. Ir taip atėjo sausio 4 diena… Susitikom, nuvažiavom į forum’ą, pasižiūrėjom, kad ten nieko gero ir nuvažiavom į jo butą (žinojau, kad dabar aš jau tai padarysiu). Jis pastebėjo, kad aš jaudinuos ir pasakė, kad nebijočiau.. Na taip pradėjom bučiuotis, paguldė ant sofos mane, nuėmė megztinį, maikę.. Nutempe džinsus, net neatsegdamas.. Bučiavo kaklą ir slinko vis žemyn (nepamenu, kaip jis atsidūrė beveik nuogas) na ir pradėjo mane jaudint bučiuodamas tą ‘moterišką vietą’, buvo tiesa pasakius, nuostabu nors tai gal skamba labai nekaip… Bučiavo visą mano kūną, o aš jau negalėjau vienoj vietoj išgulėt. Ir jau pamačiau, kad jis maunasi prezervatyvą, galvoje tik vieną mintis ‘nu vsio, laikykis :D’. Po truputį jis įėjo į mane.. Skaudėjo. Jis pradėjo judėt, kartais žiauriau įkišdavo, tada neištverdavau ir suklykdavu, įkasdavau jam, arba pravarydavau su nagais per nugarą.. Buvo malonu, nors ir skaudėjo.. Tik mums sutrugdė skambutis į duris, jis nuėjo pasižiūrėt kas ten.. Prie durų buvo ‘reklamščikai’… Kai grįžo, jis norėjo tęst, bet aš atsisakiau, man to jau per daug buvo. Tai jis pasakė: o dabar pasivaliokim lovoj.. Buvom tik su kelnaitėmis, bet jam tai netrugdė ir toliau manęs jaudint.. Buvo nerealu, kaip gulėjau atsiremus nugara į sieną o jis taip žiaurokai mane prie savęs pritraukdavo ir bučiuodavo lūpas, kaklą.. Padariau jam masažą ir pagalvojau, kad jau laikas rengtis, pasiūliau jam ir jis neatsisakė.. Po visko to nuvažiavom i forum’ą, ten vėliau atvažiavo ir kiti. Pasibūvom ten, jis man tyliai į ausį pasakė: ačiū. Ir padovanojo grandinėle pusė širdutės. Užsidėjau ją ir nešiojau.
Na ir dabar trumpai užbaigsiu, jog vieną dieną kažkas isilaužė į jo facebook’ą ir pasakė, jog jis gėjus.. Apsiverkiau, nežinojau, ką daryt.. Neįsivaizdavau, paskambinau jam, o jis pasakė, jog tai ne jis rašė.. Daug kam buvo parašyta, kad jis gėjus. Po dviejų kažkur dienų jis man parašė žinutę, kad jis iš tiesų yra gėjus. Su manim jis draugavo,kad visi galvotų jog jis normalus.. Permiegojo su manim, nes norėjo orentaciją pakeist, bet jam nepavyko. Pasimėčiu, nežinojau kaip elgtis, viskas viduje plyšo.. Norėjosi rėkt, viską trankyt.. Nepatikėjau, galvojau čia tik kažkokia lieva atmazkė.. Paklausiau, ar jis jau tą darė su vaikinu, jog žino, kad merginos jo netraukia? Jis atsakė: ‘taip…’ Parašė: ‘aš negaliu turėt šeimos, tu tai supranti?! As gėjus!’ Ir dabar nemato priežasties tai slėpt.. Manim tiesiog pasinaudojo, o aš patikėjau, nes norėjau šiltų jausmų, patikėjau…
Vat toks buvo mano pirmas kartas, nuo žmogaus kurį aš mylėjau ir myliu dabar…Skamba neįtikėtinai, net man, bet tai įvyko, MAN! Visą laiką svajojau turėt tobulą pirmąjį kartą… Bet visgi tiesa tas, jog pirmoji meilė būna nesekminga.. O dar labiau aš bijau, jog sena meilė nerūdija…
…trumpai pasikalbejom apie beleka, parukem balkone…grizom i kambari, ant sofos..sakau…tai ka :)…jis sako nusirenk…ar tave nurengti? sakau nurenk 
Pirmas kartas su vaikinu
