Nuostabaus grožio mergina.. Tamsių plaukų, akys ramiai žiūri į mano lūpas, švelnių veido bruožų, balta dieviška oda. Tą vakarą buvo apsiautusi tamsiai raudona suknele, puikiai prigludusia prie jos kūno. Viską puikiai atsimenu, lyg tai būtų vakar. Ji priėjo prie manęs, vos pastebima šypsena, atlaisvino marškinius, įsikabino į jų atloštes ir įsisiurbė į mano lūpas. Švelniai ranka slidinėjau jos šlaunimis, po to staiga delnai lyg patys be mano nurodymo šmurkštelėjo po skeltuku. Rankos išdavikės greitai rado kelnaites.. Pati mergina vis impulsyviau elgdamasi, giliau kvėpuodama nepaleido mano lūpų. Buvo taip gera. Parverčiau ją ant šalia esančios sofos, ji mane nurenginėjo, o aš ją. Tarp jos šlaunų nusliuogė kažkas gyva. Įsiskverbiau į ją. Iškart pajutau ant savo nugaros aštrius nagučius. Suraukus nosytę keletą sekundžių, po kiek laiko ji atleido raumenis.. Lėtai nusišypsojo. Pagavę ritmą judėjom kartu vis greičiau ir greičiau! Galiausiai iš jos išgirsti audringi spiegimai reiškė orgazmą. Neužiilgo baigiau ir aš. Tą merginą aš labai mylėjau ir mylėsiu, nors mes dabar ir išsiskyrę. Ji vienintelis moteriškumo ir meilės įsikūnijimas, kokį tik turėsiu per savo suknistą gyvenimą. Jos vardas Akvilė.