Miego visiškai nenoriu. Guliu lovoje ir galvoju. Nespėju lakstyti paskui savo išsidraikiusias mintis. Gaunu vaikino žinutę – priminė, kad rytoj nepamirščiau ateiti pas jį, kaip susitarėm, filmo pažiūrėti. Hmm.. Man tas filmo žiūrėjimas kažkuo kitu kvepia.. Kuo? Užmiegu, taip ir nepabaigusi sudėlioti minčių į vietas, ot neklaužados..
Dzin dzin.. Nuspaudžiu tavo durų skambutį.
Taip ir įsivaizduoju tave, atidarantį duris, čiumpantį mane į glėbį, bučiuojantį, bučiuojantį, bučiuojantį…kol paskaus lūpas. Štai tu jau neši mane į savo didžiulę lovą, švelniai paguldai, pats atsiguli ant manęs ir..
- Sveika!
Tu turėjai nesisveikinti, o iš karto bučiuoti!!!
- Labas.
Hey, kodėl man dar neskauda lūpų nuo bučinių?!
- Užeik, namie nieko nėra, tuoj atnešiu sulčių ir galesim…
Ir t.t. ir pan…
- Gerai.
Tipenu į svetainę.
- Zujki! Aš tavęs labai pasiilgau!
Ne! Aš labiau! Bet šito geriau nesakysiu, nes tu pradėsi ginčytis
- Aš irgi labai tavęs pasiilgau.
Apkabinimas. Bučinys. Pagaliau! Dar vienas. Man siaubingai patinka su tavimi bučiuotis!
- Kur aš ėjau?
- Atnešti sulčių!
Žiūrim filmą. Hm, visai įdomus, romantinis, tik…o! Pora epizodų lyg iš porno filmų, o juk ne paslaptis kaip jie įkaitina. Ypač, kai žiūri dviese…
Tavo lūpos ant manųjų. Ne, jau ant kaklo. Laižo, bučiuoja, kutena, vėl laižo.. Rankos pasiklysta plaukuose. Jaučiu tavo stiprias rankas, kurios taip švelniai glamonėja mano nugarą. Bučiuoju. Bučiuoju taip, kaip niekada. Et, drabužiai. Jie trukdo!
- Ar galiu nuimti..?
- Kvailas klausimas.
Mano megstuką nuvelki labai lengvai, jis “nuskrenda” tiesiai ant televizoriaus – baigėsi mūsų filmo žiūrėjimas Liemenėlė.. Bandai ir vienaip, ir kitaip – nesiseka. Rodos, tau sagtelė neįveikiama. Nenoriu, tačiau pradedu juoktis.
- Nepyk, man juokinga…
- Matai kaip, o man graudu..
- Nesiparink.
Tau pavyko! O palengvėjo ir man. Tik…ką, dabar mano eilė??? Nu, okey. Juk tu nesegi liemenelės! Tik džemperį. Viens du, ir nurengsiu Upss.. Kodėl tavo galva tokia diiiidelė?!
- Sorry, dabar juokinga man
Och tu, tau juokinga???? Taip trukteliu tau džemperi, kad tu net šūkteli. Iš skausmo, matyt.
- Nenorėjau…
- Na, galvos nenutraukei.
Bent tiek gerai Tesiam toliau. Glamonės glamonės, glamonės… Jaučiu, kaip kaistu. O! Tu segi mano džinsų užtrauktuką. Oijoijoijoij… Ar aš to noriu?! Noriu !!!!!!!!!!! Tik, kad kelnės užstringa ties klubais. Nei pirmyn, nei atgal. Et.. Matau, kaip tau nesiseka jas įveikti
- Leisk, aš tau padėsiu..
Atsistoju ir paprasčiausiai pati nusimaunu džinsus. Ta patį padaro ir jis – protingas berniukas. Vėl gulim, vėl bučiuojamės. Pasirodo, jau netik tavo galva diiiidelė! Cha! Oi, kaip grubiai tu man nuimi kelnaites… Ir sau. Ką, neturėjai kantrybės palaukti, kol jas numausiu aš? Oi, koks nekantus Nieko, nepykstu. Iš už lovos išsitrauki prezervatyvą ir…
Atrodo, tomis akimirkomis tartum praradau sąmonę. Tik žinau viena – siaubingai skaudėjo. Nesitikėjau, kad bus taip nepakenčiama, galvojau, kad tas beribis skausmas yra tik perdėti paistalai, bet.. pasirodo ne. Kai vėl susigaudžiau kas, kur, kaip ir kodėl, tu vis dar nuogas gulejai šalia ir glostei galvą. Wow, koks gražus gestas..
- Kaip tu?
- Nesigailiu.
Taip, mano pirmas kartas nebuvo idealus. Iš jo dabar mes labai linksmai juokiamės Ir net dešimtas nebuvo idealus. Tačiau nepalyginamai geresnis už pirmą. Tačiau aš dėl nieko nesigailiu. Mes kartu, mes mokomės, ir tikiu, kad išauš ta diena, kai galėsiu pasakyti – tai buvo idealu, fantastiška!