Papasakosiu ne apie savo pirmą kartą o tiksliau apie antra. Kadangi pirmasis buvo nuobodus ir toks pat kaip ir kiekvienos. Taigi viena rugsejo vejuota diena einu namo is mokyklos per kaimyno laukus. Beja gyvenu tikrame kaime.. Vejas pucia saltas o as kaip kvaile manydama kad bus silta trumpa sijonuka apsivilkau. Turejome kaimyna per kurio laukus ir namo ejau. Jis nei zmonos nei vaikų neturi. Vienas ir visus namus speja aplakstyti ir gyvulius pamaitinti ir pan. Suprantama ir visai simpatiskas, nors man tik 16, o jam apie 32 nesvarbu. Kiek kartais maciau labai patrauklu kuna turi, paziuriu vis per langa kai i ezera šokineja. Tai va.. Priejau jo sena tvarta apgriuvusi ir žiuriu jis ten lyg vaiduoklis is kazkur. As su juo mandagiai pasisveikinu ir nueinu toliau, o vejas vis smarkiau ir smarkiau mano sijona kelia bandau kaip ji prisilaikyti bet nepavyksta. Ir jis manes vyrisku balsu paklausia: gal nori paisdykaut? Visa persigandau ir jam tokiu balsu lyg tipo nesupratau atsakiau, jog turiu skubeti namo nes tevai laukia, taciau nieko namuose nebuvo. Jis pribego siek tiek prie manes pradejo glamoneti. O jam per veida su ranka trenkiau. Bet jis tik keliom akimirkom apsiramino ir toliau tese. As visa tikrai labai issigandau, rekiau, trankiau ji kaip tik galejau, bet jau buvo per velu. Jis į mane pradejo kisti savo daikta. Tiesa sakant iki to laiko kol neturejau jam ciulpti jo net nemaciau. Ikiso i burna pradejau kaip galedama smarkiau kasti, taciau nebeturejau jegu ir pasidaviau. Dar visa gera pusvalandi kazka su manimi dare ir baiges man ant veido nuejo. Gerai nepamenu ka toliau dariau ir ko nedariau. Grizus namo laukiau tevu. Bet jiem grizus nieko nesakiau. Gerai viska apmasciusi ir supratusi jog man is ties patiko po keleto mazdaug dienu pas ji nuejau pati ir nunesiau labai nuostabe dovana – save.
Grubus kaimynas
8 894 perskaitymų