Taigi.. Pirmaji tikra karta praradau seniai… bet tai buvo visai nereiksmingas, su kazkokia ku.vyte.. Tad papasakosiu apie pirma karta is meiles.. Sedziu kavineje, salia sedi kelios mergyckos, tiesa, labai jau jaunutes, man paciam buvo 19… viena labai krito i aki.. Ji labai paprasta, neissidazius, tvarkingai apsirengus… nu nznau siaip man patinka kitokios, bet takart tikraj uzsimaniau jos.. pakalbinau. nemaniau kad yra tokiu nedrasiu zmoniu, kurie per minute tesugeba ispaust vieninteli zodeli 
kazkaip gavau jos numeri… pradejau jai skambint, rasyt zinutes.. per zinutes ji siek tiek drasesne, bet ir tai atrasineja puse val.. 
tajgi siaip ne taip, po puses metu susirasinejimo susitikom, ne vieni, dvigubas pasimatymas.. snekam.. tas jos veidelis, toks issgandes,pasimetes vede mane is proto… pradejom draugaut.. tiesa ji manes bijojo, nes jai buvo tik 14.. ji mane, kad as noresiu ja padaryt.. tiesa butu buve neblogai, bet nenorejau jos taip prarast.. draugavom metus.. tie metai buvo labai atsargus.. daugiausiai leisdavo-paliest jos liemeni, ji glostyt… besibuciuojant ji visad mane sujaudindavo bet susilaikydavau… pamilau, manau ir ji mane…viena pavasario vakara sedejom pas mane masinoj, buciavomes, kaip visada susijaudinau, bet si karta manau ir ji.. ji jau buvo kitokia.. drasesne ir pan.. pasiuliau vaziuot pas mane, nors zinojau kad ji nesutix..atsakymas:
-vaziojam.. -bet labai nedrasiai
-ar tikrai?
-jo
mes jau pas mane.. mano mama kaip visada jai apkrauna galva.. teko jai pasiuliti eit pas ka nors i svecius.. isejo.. likom vieni.. vel pradejom buciuotis… si karta ji leido daugiau.. nuemiau jos bliuskute… atsegiau liemenuka… buciavau jos kuna, o ji gulejo visa virpedama… pats nusiemiau savo maike..
-maze.. ka manai, jei?
-jei kas? paklause…-tiesiog einam dar toliau…
atsakymas mane labai sujaudino… atsegiau jos dzinsu saga.. letaj atsegiau uztrauktuka…numoviau kelnes..pats nusiemiau savasias…
-dar toliau – isgirstu
-toliau tai toliau
nuimu jos triusikelius.. pirma karta matau jos nuoga kuna.. jis toks grazus, svelnus, ir visas mano… tik mano… as ji visa buciuoju, megaujuos kiekveinu jo lopineliu.. ech, kaip gera.. ji alsuoja… visa paraudus, ji taip atrodo, kai susigesta nusiemu savuosias kelnajtes…
-ar tikrai nori? – paklausiau
-nu -isgirstu trumpai ir aiskiai, bet negarantuotai
-nesigailesi?
-ne
toliau glamoneju jos kuna, ji po biski atsipalaiduoja…
-kai kisi pasakyk.. -isgirstu…
stengiaus ja kuo labiau atpalaiduot… stipriai apsikabinau ir nieko nesake letai letai iejau.. jos nagai tiesiog sulindo man i nugara…
-tesiam? paklausiu
-taip
judu letai, taciau ritmingai… ji visdar nepaleidzia mano nugaros … surauke nosyte.. oi kaip megstu kaip ji taip padaro… taciau po truputi ir ji pradeda alsuot… paleidzia nugara.. judu siek tiek greiciau… matau dabar jau ir jai nebeskauda, malonu… po kurio laiko baigiau… kaip tik grizo mano mama.. Jule (mano meile) labai isigando pasoko is lovos greit apsirenge.. ir lyg niekur nieko gulejo sau ant lovos.. as taip pat apsirengiau… sedejom mano kambary apsikabine, kuri laika nesikalbejom kol isdrisau paklaust..
-ar gailiesi?
ji papurte galva ir apsiverke…
-ko verki? atsiprasau jei ka netaip padariau..
-ar nepaliksi manes dabar? dabar kai jau atsidaviau
sis klausyma mane isverte “is koto” as ja tvirtai apsikabinau.. ir tepasakiau
-niekada..
Po to musu pirmojo karto pradejau jos nezmoniskai pavydet.. visiems vyriskos lyties atsovams… gal tai mus ir privede prie issiskyrimo…
po menesio isiskyrimo, gal siek tiek daugiau ji susirado kita… nors as ja visdar tebemylejau… is pavydo pakabinau ir as pana.. o ta pana jos drauge… taciau su ja nesielgiu kaip elgdavaus su jule.. bet jule po isiskyrimo labai pasikeite kaip beje ir as.. ji pradejo gert, rukyt… as isvis tapau alkocholiku, kuris soko ant “daugiadieniu” .. is draugu suzinojau kad ji visdar mane tebemyli… o neuzmirsau ir as jos.. Gal likimas dar kada mus suves.. gal galesim pakartot tai ko neuzmirsiu niekada savo gyvenime… duok dieve.. viska atiduodu i tavo rankas