Musu pazintis prasidejo, nuo sypseneliu ir zaismingu akiu zvilgsniu pertraukos metu, jai praeinant pro mano klase, ar susitinkant kur kitur. Net nesitikejau, kad toks zaidimas kadanors peraugs i sita daugiau. Mokslo metai baiginejosi ir buvo koncertas vingio parke, tai galima sakyti ir buvo lemiamas vakaras. Koncerte pamaciau ja, deja ji buvo visiskai ne kokiam stovi, ir maciau, kad jos draugem visiskai i tai nusispjaut. Kazkokio jausmo apimtas nuejau prie jos, norejau jai padeti, aisku ji manes neklause, kur cia klausysi beveik nepazystamo, nesileido mano ikalbinejimams, bet galu gale pasidave, sutiko, kad iskviesciau taksa ir nuvesciau ja namo, aisku ta vakara nieko nenutiko, mes net nepasibuciavom as ja tik palydejau. Taciau kita diena ji man paskambino(pasirodo turejo mano tel.) ir susitarem susitikti. Na trumpai tariant mes po truputi pradejom draugauti. Supratau, kad jos ne tik zavi sypsena ir linksmos akys, bet ji protinga, supratinga. Kai mano ar jos tevai isvaziuodavo, mes vakarais sededavome namuose,klausydavomes muzikos, plepedavom..ar gerdavome vyna, eh dar ir dabar pamenu jos zaisminga,nerupestinga balsa, kuris visad ikvepdavo ir suteikdavo tiek silumos viduje, kad net ir blogiausioje situacijoje, ji isgirdus noredavose sypsotis. Kartais prasidedavo zaidimai, budavo gera, jausti vienas kito kuna, glamones, lupas, taciau toliau petingo nepazengem. Kol viena vakara tai nutiko, sikart glamones ir prisilietimai buvo kur kas labiau uzdegantys, jaudinantys, jos kvepavimas tankesnis, maciau, kad ji labai susijaudinusi, o kai man i ausyte pasake “maziuk, sikart as noriu taves viso” supratau, kad tai ivyks butent senakt, laimei, kad turejau prezervatyva, kai i ja iejau pajutau labai saldu ir dar nepatirta jausma, aisku netruko viskas labai ilgai, bet vistiek tai buvo pirmasis kartas, kuri visada prisiminsiu. Nusiprause duse, mes uzmigome, pabudus ryte jauciausi laimingiausias zmogus pasaulyje, jauciau zmogu salia, kuris man buvo brangus, buvo gera justi jos kvepavima, rankutes apglebusias mane ir taip arti arti prisiglaudusia, buvo taip silta, saugu ir be galo jauku, tai vienas is patirtu malonumu. Tik gaila, kad tai tesese tik keleta menesiu, ji su tevais issikrauste Svedija. Kai ji isvaziavo, tik tada supratau, kaip ja mylejau ir kokia ji man brangi buvo, tie svelnus veido bruozai, visada besisypsanti, kaip dievinau jos akys, sviesius garbanotus plaukus, labaj ilgiuosi jos kvapo, ilgiuosi tu dienu, kai eidavome gatve, jauciant jos rankute savojoj, zaidziant pirsciukams niekas nerupedavo, kaip gera buvo guleti ir svajoti kartu, kai ji man glostydavo pilvuka, ilgiuosi tu musu pokalbiu, susitikimu, visada zinojau, kad ji mane supras, pades, pralinksmins. Ji buvo ir yra mano pirmoji meile, ismoke mane jausti, dziaugtis gyvenumi, ismoke myleti, tik gailiuosi, kad jai niekad nepasakiau kaip stiprej ja myliu, gaila, kad kai ji dar buvo salia to nesupratau..